- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kasmet studijuoti į Kauno technologijos universitetą (KTU) atvyksta daugiau kaip 300 studentų iš įvairių pasaulio valstybių. Atvykę į Kauną, užsienio studentai ne tik ugdo savo mokslines ir kūrybines kompetencijas, bet ir prisideda prie miesto raidos. Apie studentų patirtį Kaune pasakoja naujoji KTU paroda – „Pasirinkimas – Kaunas“, atspindinti užsienio studentų spalvingą ir įkvepiančią mokymosi ir kūrybos patirtį.
Paroda ant tvoros
„Neseniai užsienio studentai turėjo priimti svarbų sprendimą – pakeisti gyvenamąją vietą, atvykti į kitą šalį ir čia žengti pirmuosius karjeros žingsnius“, – rašoma parodos aprašyme.
Ant buvusio prekybos centro „Merkurijus“ statybvietės tvoros, pačiame centre, atidaryta paroda atskleidžia jų gyvenimą Kaune: miesto siūlomas galimybes, miesto kultūrą ir inovacijas.
Žalias, gyvas ir jauno žmogaus poreikiams pritaikytas miestas – taip Kauną apibūdina į Lietuvą iš užsienio valstybių atvykę studentai. Ekvadorietis Martinas Gomezas pirmą kartą apie Kauną išgirdo iš bičiulio ir nuo tada pradėjo savarankiškai internete domėtis studijų galimybėmis Lietuvoje.
„Daugiau pasidomėjęs nustebau, kaip tokiame mažame Europos mieste tiek daug mokslo ir technologijų potencialo. Be to, Kaunas iš kitų miestų išsiskiria gamta – visur daug žalumos, parkus ir miškus čia juosia upės. Šiame mieste gyvenu jau ketverius metus, bet mane vis dar žavi saulėlydis Santakoje šiltais vasaros vakarais“, – sako M. Gomezas, KTU studijuojantis intelektinės robotikos sistemas.
Pamėgo parkus
Norėdami pabėgti nuo miesto šurmulio arba su draugais surengti pikniką ir pažaisti tinklinį, užsienio studentai traukia į Dainavos, Ąžuolyno, Draugystės parkus ir Panemunės šilą. Yasseras Chibelis, KTU Elektronikos ir elektros inžinerijos studentas iš Maroko, priduria, kad visos veiklos gamtoje skatina kasdien Kauną pamilti iš naujo.
Mane sužavėjo, kad į Kauną atvyksta studentų iš visos Lietuvos – mažų kaimelių, miestelių ar kitų didmiesčių. Čia gausu gyvybės, jaunatviškų idėjų.
„Priimti sprendimą persikelti į Kauną nebuvo sunku – žinojau, kad čia įgysiu visapusį išsilavinimą, mokysiuosi iš patyrusių dėstytojų, dar studijų metais įgysiu daug profesinės praktikos. Beje, įsilieti į Kauno gyvenimą neužtrukau, nes kauniečiai labai svetingi“, – pastebi marokietis Y. Chibelis.
Kultūrinis gyvenimas Kaune klesti – vyksta daugybė renginių, o puikią atmosferą šiame mieste papildo miestiečių draugiškumas. KTU studentas ukrainietis Pavlo Vilkhovyi teigia, kad per valstybines šventes visas Kaunas nusidažo Lietuvos vėliavos spalvomis – geltona, žalia ir raudona.
„Žaviuosi kauniečių meile krepšiniui. Per trejus metus, praleistus Kaune, mane labiausiai nustebino žmonių geranoriškumas – sulaukiau pagalbos ieškodamas namų, greitai radau naujų pažinčių ir išplėčiau draugų ratą“, – pasakoja parodos veidas P. Vilkhovyi, KTU studijuojantis informatiką.
Įžvelgia panašumų
Iš Ukrainos į Lietuvą atvykę studentai pastebi panašumų tarp šių dviejų valstybių kultūrų. Vienas iš jų – panašios ukrainiečių ir lietuvių virtuvės. „Manau, kad daugiau nei 50 proc. lietuviško maisto primena ukrainietišką virtuvę, skiriasi tik bulvių ir mėsos kombinacijos“, – šypsosi Sofiia Boichenko, studijuojanti KTU naujųjų medijų kalbą.
Pasakodama apie kauniečių draugiškumą, azerbaidžanietė Safiyya Baba-zada atkreipia dėmesį, kad tik atvykusi paklausė vietinių kelio, o jie ne tik paaiškino, kaip nuvykti, bet ir parekomendavo, ką turėtų ten aplankyti.
„Mane sužavėjo, kad į Kauną atvyksta studentų iš visos Lietuvos – mažų kaimelių, miestelių ar kitų didmiesčių. Čia gausu gyvybės, jaunatviškų idėjų ir kultūrinių veiklų – lankausi muziejuose, festivaliuose, galiu rinktis labiausiai patinkantį koncertą iš ilgo jų sąrašo“, – teigia S. Baba-zada.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos mokslininkai atrado medžiagą, galinčią sukelti revoliuciją medicinoje6
Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai kartu su medikais atrado būdą, kaip susintetinti augalinę medžiagą, ant kurios sėkmingai užauginami organai, kurie vėliau gali būti transplantuoti žmogui. Ta pati medžiaga gali būti pritaikoma ir ...
-
Prisiminė, kaip Nemunas ties Kaunu užšaldavo dar lapkritį
Praeityje Lietuvos klimatas buvo kur kas šaltesnis. Kai kuriais metais meteorologinė žiema prasidėdavo dar lapkričio pradžioje, o vandens telkiniai ir net upės užšaldavo lapkričio viduryje. Taip buvo nutikę ne kartą XIX a. pabaigoje. &S...
-
Sinoptikai praneša orus, o gyventojai dalijasi: įspūdingas dangus šį rytą
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba dalijasi šios dienos orų prognoze. ...
-
Kuri Kauno eglutė gražesnė: šių ar praėjusių metų?36
Nauja puošimo komanda Kaune šiandien paskleidė meduolių kvapą – Vienybės aikštėje įžiebta miesto eglė. Praeitais metais Kalėdos Kaune susitelkė ties lengvumo tema. Tada eglę puošė menininkė Jolanta Šmi...
-
Lietuvoje įžiebta pirmoji Kalėdų eglė: Kaunas pakvipo meduoliais, Kalėdų Senelis leidosi stogu109
Kauno Vienybės aikštėje įžiebta eglė – smaližių širdis tirpdančiomis dekoracijomis papuoštas kalėdinis medis ėmė skaičiuoti iki didžiųjų metų švenčių likusį laiką. ...
-
Restauruoti Prienų ir Kauno rajono miškuose rasti partizanų dokumentai23
Po metus trukusių darbų restauruota dalis Lietuvos partizanų Tauro apygardos Geležinio Vilko ir Žalgirio rinktinių dokumentų. Dalies dokumentų, daugiau kaip 70 metų išbuvusių po žeme, nepavyko atkurti. ...
-
Kauniečiai sveikino Lietuvos kariuomenę: didžiuokimės tuo, ką turime26
Įvairiuose Lietuvos miestuose renginiais paminėtos 106-osios Lietuvos kariuomenės atkūrimo metinės. Kauniečiai tradiciškai susibūrė Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. ...
-
Kalėdų eglės įžiebimas Kaune (vaizdo įrašai)31
Kaunas pirmasis šalyje šiandien žiebia kalėdinę eglę ir įjungia šventinį laikmatį. Įspūdingą šventę stebėkite kartu su portalu „Kauno diena“ nuo 19.30 val.! ...
-
Knygos S. Paltanavičių atvedė į Kauną1
Tado Ivanausko zoologijos muziejuje gamtininko Selemono Paltanavičiaus knygų kelias – nuo pirmosios, rašytos septintoje klasėje su klaida varde, iki šimtosios „Su gamta kišenėje“. ...
-
Kariuomenės pradžia – su išlikimo mūšiais4
Su žinomu istoriku, Vytauto Didžiojo universiteto prof. dr. Jonu Vaičenoniu kalbėjomės apie Lietuvos valstybingumo pamato kertinį akmenį – kariuomenę, jos kūrimą 1918–1919 m. ...