Abipusė nauda

Kauno tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus vadovas Almantas Atkočaitis teigė siekiantis, kad savanorių bendravimas su nuteistaisiais leistų užtikrinti spartesnę jų socialinę integraciją.

„Susitikimų su nuteistaisiais metu savanoriai suimtiesiems perduoda turimas žinias, patirtį, sukuria bendrystę, socialinį ryšį. Manome, kad ir savanoriai įgyja tam tikros patirties, susipažįsta su bausmių vykdymo sistema, įstaigos veiklos specifika. Toks bendros veiklos modelis padeda įtvirtinti savanoriškos veiklos prasmę, užtikrina grįžtamąjį ryšį, sukuria bendrystę tarp savanorio, įstaigos ir nuteistojo“, – teigė A.Atkočaitis.

Almantas Atkočaitis/Kauno tardymo izoliatoriaus nuotr.

Kad tardymo izoliatoriuje vyktų savanoriškos veiklos, vien surasti savanorių neužtenka. Svarbu motyvuoti aktyviai įsitraukti ir pačius suimtuosius.

„Resocializacijos skyriaus specialistai nuolat skatina suimtuosius dalyvauti ne tik įstaigos organizuojamuose užsiėmimuose, bet ir savanorių vedamose veiklose. Pokalbių metu skyriaus specialistai atsižvelgia į suimtojo asmenybę, išsiaiškina poreikius, pristato savanoriškos veiklos naudą. Surinkus informaciją iš suimtųjų, įstaigai lengviau nustatyti konkrečias savanorių veiklos sritis. Tai pirminis etapas. Vėliau, apibrėžus veiklos sritis ir atsiradus savanorių, resocializacijos specialistai skatina ir motyvuoja suimtuosius ir nuteistuosius aktyviai dalyvauti tose veiklose“, – apie savanorystės organizavimo procesą pasakojo A.Atkočaitis.

Suimtieji savanorių visada laukia, noriai ir nuoširdžiai pasakoja apie susitikimus.

Jo teigimu, savanoriauti Kauno tardymo izoliatoriuje gali tiek pavieniai asmenys, tiek grupės. Tarp šį pavasarį savanoriškus užsiėmimus organizavusių grupių – IT įmonės „TeleSoftas“ komanda, šiai veiklai paskyrusi du mėnesius.

Siekia keisti požiūrį

Pasak įmonės vadovo Šarūno Putriaus, tokią savanorystę su kolegomis pasirinko siekdami prisidėti prie vienos labiausiai visuomenės pamirštų grupių transformacijos.

„Pareto principas sako, kad 20 proc. pastangų sukuria 80 proc. rezultato. Dėl to ieškodami savanorystės svarstėme, kas yra tos labiausiai nutolusios socialinės grupės ir kur mes, gyvendami gana intensyviai ir turėdami nedaug laiko, galėtume sukurti didžiausią pokytį. Apsisprendėme greitai, o kad žengėme teisingu keliu įsitikinome, kai į mūsų pagalbos siūlymą įkalinimo įstaiga atsiliepė akimirksniu ir su dideliu entuziazmu, mat savanorių įkalinimo įstaigose išties labai trūksta“, – sako Š.Putrius.

Kartu su komanda Š.Putrius kas antrą šeštadienį keliavo į Kauno tardymo izoliatorių. Susitikimuose su nuteistaisiais dalyvavo po du komandos narius, kurie iš anksto pasiruošdavo ir pristatydavo skirtingas temas, tarp kurių – komunikacija, grįžimas į darbo rinką ir savęs pažinimas.

„Nors prieš pirmąjį užsiėmimą jaudinausi ir abejojau, ar galėsiu būti naudingas, greitai supratau, kad nuteistieji iš mūsų labiausiai laukia vilties, jog išorinis pasaulis jais tiki ir išėję jie ras darbą, galės gyventi visavertį socialinį gyvenimą. Didžiausią poveikį darė tiesiog buvimas kartu viename kambaryje, be vertinimo. Pagrindiniu savanorystės akcentu buvo žmogiško, pagarba ir priėmimu grįsto ryšio kūrimas. Man ši patirtis padėjo suprasti, kad neretai nusikaltimą daro ne vien žmogaus rankos, bet ir santvarka, įsitikinimai, socialinė sistema“, – pasakojo Š.Putrius.

Šarūnas Putrius/Asmeninio archyvo nuotr.

Kviečia išbandyti

Kauno tardymo izoliatoriaus komanda savanoriškas veiklas organizuoja nuolat. Žmonės, norintys rengti sporto, menines, profesinio tobulėjimo, užsienio kalbų ar kitas švietėjiško pobūdžio veiklas nuteistiesiems yra ypač laukiami. Savanoriauti kviečiami asmenys, galintys vesti terapinio pobūdžio užsiėmimus žmonėms, turintiems asmeninių problemų ir priklausomybių.

„Mes esame dėkingi už savanorių skirtą laiką, perteiktas žinias, sukurtą ryšį. Suimtieji savanorių visada laukia, noriai ir nuoširdžiai pasakoja apie susitikimus, kurių metu jaučiasi labai gerai, džiaugiasi įgiję naujų žinių“, – teigė Resocializacijos skyriaus vadovas.