Ramina aistras: Panemunės šile bus iškirsti ar apgenėti sergantys medžiai

Kauniečiai atkreipė dėmesį į Panemunės šilo medžius. Kai kurie sužymėti kirtimui, kiti – genėjimui. Savivaldybės atstovai ramina aistras – bus iškirsti ar apgenėti sergantys medžiai.

Medžių žymėjimas

Pastarosiomis dienomis Panemunės šile laisvalaikį leidžiantys miestiečiai akimis neramiai žvalgėsi į sužymėtų medžių virtinę. Taškais paprastai žymimi medžiai, kuriuos reikia genėti, kryžiuku – nukirsti.

„Visai netrukus gali būti pasikėsinta į vieną iš pačių gražiausių ir vaizdingiausių gamtos kampelių Kaune – Panemunės šilo Nemuno pakrantę, kurioje neseniai kirtimui ar genėjimui sužymėti šimtai įvairiausių medžių. Pagal ant medžių paliktus X ženklo žymėjimus, Nemuno pakrantėje bus iškirsta dešimtys daugiausia brandžių medžių, formuojančių išskirtinį, jaukų ir autentišką Panemunės šilo kraštovaizdį.

Planuojama kirsti pušis, gluosnius, tuopas, klevus ir kitus medžius. Ties tuo sustoti neketinama. Daugybė gražias ir turtingas lajas suformavusių medžių pažymėta genėti, kas ne tik estetiškai sudarkys natūralų ir autentišką gamtinį medžių ir aplinkos vaizdą, bet ir, žinant kreivarankių darbininkų Kaune vykdomo medžių genėjimo ypatumus, kai šakos paliekamos tik pačiame viršuje, o apačioje viskas, kas gyva, yra nukapojama, labai tikėtina, daugybę medžių pavers subjaurotais stulpais“, – Panemunės bendruomenės feisbuko puslapyje mintimis dalijosi Vidas K.

Būklė: savivaldybės atstovai nurodė, kad kertami bus tik sergantys medžiai. / Panemunės bendruomenės nuotr.

Sunaikins grožį?

Kaunietis pažymėjo, kad planuojami darbai neaplenks ir vieno iš, jo manymu, pačių įspūdingiausių Panemunės šilo medžių – senosios tuopos, kurios išskirtinai turtingą lają ruošiamasi genėti.

„Tai neabejotinai sunaikins jos autentišką grožį ir didybę. Be to, dėl visiškai neaiškių priežasčių planuojama nukirsti ir didelę, sveiką, itin vaizdingame smėlėtame Nemuno šlaite augančią pušį, be kurios ši vieta neatpažįstamai pasikeis, žinoma, blogąja prasme.

Tokie darbai ne tik subjauros gamtinį Panemunės šilo landšaftą, bet ir turės neigiamos įtakos vietos bioįvairovei, nes sumažins paukščiams būti (gyventi, perėti ar šiaip tupėti) tinkamų vietų skaičių, taip pat sumažės ir pavėsio plotas, dėl ko karštomis vasaros dienomis Panemunės šilo lankytojams teks dažniau kepti kaitrioje saulėje“, – nuotraukomis iš Panemunės šilo su bendruomene pasidalijo Vidas K.

Sergantys medžiai

Kauno miesto savivaldybės specialistai patvirtino, kad Panemunės šile iš tiesų planuojama kai kuriuos medžius genėti arba šalinti. Tačiau, pasak ekspertų, medžiai yra ligoti, pažeisti, todėl būtina imtis priemonių.

„Savivaldybė yra atsakinga už valstybinėje žemėje augančių želdinių priežiūrą ir tvarkymą. Taip pat esame įpareigoti pašalinti avaringus ir pavojų keliančius medžius ir krūmus. Prioritetas teikiamas rekreacinių ir gausiai gyventojų lankomų teritorijų tvarkymui.

Panemunėje, atkarpoje nuo Panemunės iki Trijų mergelių tilto, suplanuotas sergančių ir kritinės būklės želdinių šalinimas ir genėjimas.

Panemunėje, atkarpoje nuo Panemunės iki Trijų mergelių tilto, suplanuotas sergančių ir kritinės būklės želdinių šalinimas ir genėjimas. Rangovai jį atliks gavę leidimą, vadovaudamiesi Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių trečio skyriaus reikalavimais“, – dienraščiui nurodė Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Svajūnas Urbonavičius.

Jis aiškino, kad šiuo metu yra apžiūrėta visa šilo teritorija ir rengiami dokumentai Kauno miesto savivaldybės Želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijai.

„Vadovaujantis jos išvada, bus priimtas sprendimas dėl genimų arba šalinamų saugotinų želdinių apimties ir kiekių. Šalinami bus tik avarinės būklės medžiai, keliantys pavojų saugotiniems želdiniams. Tai itin blogos sanitarinės, estetinės ir fiziologinės būklės medžiai, kurie nudžiuvę ir dėl vėjavartų ir vėjalaužų kelia pavojų aplinkiniams“, – komentavo Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas.

„Visi želdiniai, kuriuos dar galima išsaugoti – bus genimi. Suplanuotas neintensyvus medžių genėjimas – iki 30 proc. lajos tūrio, sumažinant medžių aukštį ir lūžimo tikimybę. Darbus planuojama pradėti po rugpjūčio 1-osios, tačiau įstatymas leidžia avarinius medžius, keliančius pavojų, šalinti ištisus metus“, – tęsė S. Urbonavičius.

Savivaldybės atstovas nurodė, kad Panemunės šile, išretėjusiose vietose, pasodinti miško sodinukai.

„Šile želdinių priežiūra vykdoma vadovaujantis Vidinės miškotvarkos projektu. Jame priemonės yra suplanuotos dešimtmečiui. Projektą įsakymu tvirtina Valstybinės miškų tarnybos direktorius. Projekto įgyvendinimo kontrolę atlieka Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos“, – teigė specialistas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Sūduvis

Sūduvis portretas
Žinoma kad ,,sergančius,, medžius nustato tie kas ruošiasi juos kirsti, ar už jų pinigus pasamtyti nustatytojai. Visus tuos kas duoda leidimus ,,sergančių,, medžių kirtimui ir kas tai kontroliuoja reikia už k..ių sukabinti ant dar likusių medžių. Gamta jau ,,atsidėkoje,, už barbariškus miškų, gojelių atskirų medžių naikinimą visokiais KATAKLIZMAIS......

Ajajai

Ajajai portretas
Ne brandūs o jau seni,sergantys,supuvę...Medis kaip žolė..Pasensta ir reikia kirsti..

Gražina

Gražina  portretas
Kodėl Kaune iš medžių daromos palmės?
VISI KOMENTARAI 8

Galerijos

Daugiau straipsnių