Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse šeštadienį vyko senovinė metų pabaigos šventė Kalėdų blukio deginimas.

Panevėžietis Jonas Sabeckas kartu su Lietuvos liaudies buities muziejumi subūrė liaudį į blukvilkio apeigas, kadangi tai prasminga mūsų prosenelių tradicija, kurią reikia atgaivinti ir puoselėti.

„Blukio vilkimo ir sudeginimo apeiga parodo kalėdinį virsmą – seno sunaikinimą ir naujo gimimą“, – aiškino J.Sabeckas.

Blukis – viso labo rąstigalis ar šiaip koks kelmas ar kaladė. Tačiau kaip simbolis jis turi ypatingą reikšmę – tai senieji metais su visomis per juos užgulusiomis bėdomis, vargais, pykčiais ir nuoskaudomis.

Štai į tokį rąstigalį, jį mušant lazda atidavus mūsų viduje užsigulėjusius neigiamus dalykus, tarsi išsivalome ir švarūs, ramūs, geri sutinkame naujuosius metus.

„Na ką, velkam tą blogį per kaimynus“, – šūktelėjo pagoniškais simboliais austu drabužiu vilkintis vyras.

Ir pasileido blukvilkiai – taip buvo vadinami šios apeitos dalyviai – iš miestelio centro Liaudies buities muziejuje per sodybas. Vieni vilko blukį, kiti taip velkamą dar pagaliais talžė atiduodami visą per metus susikaupusią tulžį.

„Joninės ir ši šventė yra du atskaitos taškai. Šaltį nugali karštis, ugnis viską sunaikina, o pelenai išsisklaido“, – prasmingą virsmą aiškino J.Sabeckas.

Apėję sodybas ir surinkę per metus susikaupusį blogį, blukvilkiai pakūrė atvilktą kelmą ir paleido jį ugnies liežuviams naikinti.

„Kad linksma, tai tikrai. Visą energiją su lazdyno lazdą daužydami kelmą palikome, o dabar krausimės naujos“, – juokėsi Viltė ir Edmundas.

Prie degančio blukio smaguriaudami karštą bulvienę su mėsa ir daržovėmis surinkusieji neslėpė apie tokią šventę negirdėję ir atvažiavę į Rumšiškių muziejų iš smalsumo.

„Labai džiaugiuosi, kad saugojamos tradicijos. Mūsų vaikai pamatė šventę ir kitaip praleido laiką“, – organizatorius gyrė Renata su šeima.

Moteris prisiminė ir prieš keletą metų muziejaus rengtą Saldaturgį. Esą štai tokių nekomercinių renginių labai pasigendanti.

Susirinkusieji sutiko, kad tas blogio varymas ir senosios tradicijos gaivinimas labai jau simboliškas, tačiau neatmetė, kad gali kiekvieno pasąmonę pakutenti.

„Širdies gilumoje kiekvienas turi sukaupęs kokių nors nuoskaudų. Vieni tiki, kiti netiki, tačiau pasąmoningai visi nori to blogio atsikratyti“, – neabejojo Natalija, kurios visa šeima džiūgavo šventės ritmu.