- Deivis Dementavičius, ornitologas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jūrinių erelių apsaugos darbai Lietuvoje vyksta jau nuo 2003 m. ir nuveikta išties daug. Ištirta visa šalies teritorija, surasta per 400 natūralių jūrinių erelių lizdų.
Svarbūs darbai
Duomenys apie lizdavietes įtraukti į Aplinkos ministerijos saugomų buveinių, gyvūnų ir augalų rūšių registravimo informacinę sistemą ir pateikti Valstybinės miškų tarnybos miškų kadastrui. Iškelta per 120 dirbtinių lizdų šiems paukščiams, dalis jų vėliau suremontuota.
Savo veiksmais darėme įtaką – stabdėme ūkinius darbus miškuose prie erelių lizdų, gelbėjome sužeistus erelius ar iš lizdų iškritusius jauniklius.
Pagal tarptautinę programą spalvotais žiedais žieduota per 1 tūkst. jūrinių erelių jauniklių.
Procesas: jūrinių erelių matoma ir Kauno marių regioniniame parke. (Deivio Dementavičiaus nuotr.)
Daug dėmesio skirta visuomenės švietimui. Surengta per 100 paskaitų, seminarų, mokymų, ekskursijų, kuriose dalyvavo per 5 tūkst. klausytojų.
Paskelbti vykdomo projekto rezultatai – išleisti kompaktiniai diskai, brošiūra, kalendoriai, lankstinukai, lipdukai. Parašyta mokslinių ir populiariųjų straipsnių. Projekto rezultatai pristatyti TV ir radijo laidose. Paruošta ir įvairiose Lietuvos vietose eksponuojama fotografijų paroda „Jūrinis erelis Lietuvoje“. Įrengti informaciniai stendai Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje, Lietuvos zoologijos sode, Ventės rago ornitologinėje stotyje. Daugiau informacijos apie veiklą facebook.com/padekimeEreliams/.
Aptikti pakaunėje
Jūrinių erelių sutinkama įvairiose Kauno rajono savivaldybės teritorijos vietose, kur tinkamos sąlygos jiems maitintis ir veistis.
Tokių vietų yra prie Kauno marių, Novaraisčio, Ežerėlio ir Didžiojo raisto baigtų eksploatuoti durpynų.
Visus metus erelių sutinkama prie Nemuno, Neries ir Nevėžio upių. Žiemojančių paukščių matoma ir pačiame Kaune prie Nemuno, kur kartais susirenka net dešimt ar penkiolika erelių.
Paspaudus didesniems šalčiams, jūriniai ereliai telkiasi prie neužšąlančios Nemuno atkarpos, kur gali pasigauti žuvų ar sumedžioti žiemojančių vandens paukščių.
Prasidėjus erelių apsaugos projektui 2003 m. Kauno rajono teritorijoje nebuvo žinoma nė vienos perinčios jūrinių erelių poros. Pastaraisiais metais rajone pastebėtos jau net septynios šių erelių poros.
Pirmoji rajone perinti jūrinių erelių pora aptikta dar 2004 m. Dubravos miške, kuriame pastaraisiais metais žinomos net trys šių paukščių lizdavietės.
Taip pat šie paukščiai veisiasi Raželių, Pajiesio, Lomankos ir Karalgirio miškuose.
Vieta: Lomankos miške spalviniais žiedais žieduotas jūrinių erelių jauniklis. (Deivio Dementavičiaus nuotr.)
Pasiekia ir Vengriją
Nuo projekto pradžios rajono teritorijoje pavyko aptikti net 35 natūralius šių paukščių lizdus, buvo iškelti septyni dirbtiniai lizdai.
Pagal tarptautinę programą spalvotais žiedais Kauno rajone 2004–2022 m. žieduoti 52 jūrinių erelių jaunikliai. Užaugę ir gimtus lizdus palikę ereliukai tapo savotiškais Kauno rajono ambasadoriais ir pasklido įvairiomis kryptimis. Keli žieduoti paukščiai vėliau pastebėti įvairiose Lietuvos vietose, taip pat kaimyninėse šalyse – Lenkijoje, Latvijoje. Toliausiai mūsų žieduotas erelis aptiktas Vengrijoje, net už 1 tūkst. km nuo gimtojo lizdo.
Projekto vykdytojai labai dėkoja jau ne pirmus metus projektą parėmusiai Kauno rajono savivaldybei, taip pat aktyviai talkinusiam Kauno marių regioninio parko biologui Mindaugui Kirstukui ir daugeliui kitų, prisidėjusių prie šių prasmingų darbų.
Apie jūrinį erelį
Jūrinis erelis yra vienas didžiausių Eurazijos vidutinių ir šiaurinių platumų dieninių plėšriųjų paukščių. Kūno ilgis – 69–92 cm; patinų kūno masė – apie 4,1 tūkst. g, patelių – 5,5 tūkst. g; išskleistų sparnų tarpugalis – 200–245 cm.
Mūsų šalyje gyvena miškuose prie jūros, marių, didesnių upių, ežerų, žuvininkystės tvenkinių. Lizdus krauna medžiuose 11–34 m aukštyje. Vidutinio dydžio lizdas yra 1,5 m pločio ir 1 m aukščio.
Vasario pabaigoje–kovą deda vieną tris baltus kiaušinius. Peri 34–46 dienas. Lizduose išauga vienas ar trys jaunikliai. Maždaug po 70–90 dienų jie palieka lizdą.
Pirmoji rajone perinti jūrinių erelių pora aptikta dar 2004 m. Dubravos miške.
Žuvys ir vandens paukščiai – pagrindinis jūrinių erelių maistas. Kartais šie plėšrūnai medžioja ir žinduolius – ondatras, kiškius. Žiemą dažnai maitinasi kritusiais gyvūnais.
Jūrinis erelis saugomas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu: įtrauktas į Lietuvos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, Berno konvencijos II ir Bonos konvencijos I priedus, ES paukščių direktyvos I priedą.
Paplitimo arealas driekiasi nuo Japonijos, Kamčiatkos ir Beringo sąsiaurio per šiaurinę Palearktiką iki Neoarktinės zonos Grenlandijoje. Šiaurėje nuo Barenco jūros arealas tęsiasi į pietus iki Kroatijos, Kaspijos jūros ir 30°–40° šiaurės platumos ties Ramiuoju vandenynu.
Lietuva yra pietvakarinėje pasaulinio rūšies arealo dalyje. Priklausomai nuo geografinės vietovės, suaugę paukščiai gali būti sėslūs arba migruojantys, jauniems paukščiams būdingos sezoninės klajonės. Lietuvoje suaugę paukščiai yra sėslūs, įprastai prie lizdaviečių laikosi ne tik veisimosi, bet ir rudens, žiemos metu.
Remiantis literatūros šaltiniais, XIX a. viduryje jūrinis erelis Lietuvoje dar buvo įprastas, o vėliau iki XX a. vidurio, manoma, daugiausia dėl sąmoningo naikinimo tapo labai retas, įprastai laikytas jau neperinčiu. Manoma, kad ir nuo XX a. vidurio šalyje galėjo perėti pavienės poros, tačiau tokių įrodymų nebuvo. Pirmosios perinčios jūrinių erelių poros Lietuvoje XX a. antroje pusėje aptiktos tik 1985–1987 m. Vėliau perinčių porų skaičius vis didėjo.
Dabartinė jūrinių erelių populiacija vertinama apie 200 porų. Pirmiausia jūrinių erelių poros kūrėsi prie optimalių maitinimosi buveinių, pasižyminčių žuvų ir vandens paukščių gausa, t. y. prie Kuršių marių, Nemuno deltoje, prie žuvininkystės tvenkinių, o vėliau poros kūrėsi prie natūralių vidaus vandens telkinių, didelėse pelkėse.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Viešojo transporto eismas liepos 5–6 dienomis Kaune
Liepos 5–6 dienomis prie Kauno pilies vyks XXIII Tarptautinio festivalio „Operetė Kauno pilyje 2024“ renginiai. ...
-
Pravieniškėse per dešimt dienų nukentėjus antram pareigūnui, profsąjunga graso protestu
Praėjusią savaitę Pravieniškių kalėjime nuteistajam sužalojus pareigūną, Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjunga (LRITĮPS) akcentuoja mananti, jog šis incidentas įvyko dėl kalėjimo administracijos vadyb...
-
Lietuvos zoologijos sodas pirmą kartą po rekonstrukcijos švenčia gimtadienį9
Lietuvos zoologijos sodas mini 86-ąjį gimtadienį, tačiau tai – pirmoji šventė po trijų metų pertraukos, kai šis lankytinas objektas buvo uždarytas rekonstrukcijai. Gimtadienio šventėje – ir muilo burbulai, ir pažintis...
-
KTU bendrabučiams atnaujinti skyrė 18 mln. eurų2
Kauno technologijos universitetas (KTU) planuoja skirti 18 mln. eurų bendrabučių infrastruktūrai atnaujinti Kaune. ...
-
Mirė artimasis: svarbiausi žingsniai, ką daryti1
Net jeigu mirtis atėjo po ilgos ligos, ir netekčiai, atrodo, buvo galima pasiruošti, emocinis sukrėtimas artimiesiems – vis tiek bedugnis. Užgriuvę organizaciniai rūpesčiai ir pareigos situacijos tikrai nepalengvina. Netektis atneša ...
-
Kauno policijos kursantų sąraše – naujokė Karma2
Kauno policijos gretas maždaug po dvejų metų papildys keturkojė kolegė Karma. ...
-
Šimkams ūkininkavimas – ne tik verslas, bet ir meditacija, hobis1
Kai Irena ir Rolandas Šimkai dar gyveno Vilniuje, ėjo atsakingas ir aukštas pareigas, lipdukas ant vienos virtuvinės spintelės priminė: „Gyvenimas per trumpas, kad gertum prastą vyną.“ Rolando nuomone, tai reiškė: gyveni...
-
Tiltų metai Kaune: per Nerį statys naują jungtį dviratininkams ir pėstiesiems31
Abipus Nemuno krantų ryškėjant dviejų naujų tiltų vietoms, visuomenei oficialiai pristatyta ir būsima trečioji. Šįkart – per Nerį. 312 metrų ilgio dviratininkų ir pėsčiųjų tiltas taps itin svarbia jungtimi tarp Senamiesčio i...
-
Globėjų misijos Kauno rajone imasi vis daugiau jaunų šeimų1
„Pasimatuok sparnus!“ – tokiu šūkiu Kauno rajonas paminėjo Globėjų dieną, kuri šiemet visoje Lietuvoje prasitęsė iki savaitę truksiančių renginių ciklo. Akciją inicijavo globos centrus vienijantis tinklas „Vaik...
-
Kačerginėje stovyklauja Ukrainos vaikai9
Birželio 23-iąją prasidėjo ypatinga tarptautinė vaikų stovykla Kačerginėje, skirta Ukrainos vaikams, kurių tėvai kariauja fronte. Šiemet stovykloje dalyvauja septyniolika vaikų nuo devynerių iki penkiolikos metų, juos iš Ukrainos atl...