- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vakar sukako metai, kai pradėjo veikti didžiausia ir moderniausia šalyje Kauno autobusų stotis.
Architekto Gintaro Balčyčio projektuota stotis turi erdvią ir šviesią keleivių laukimo salę. Pasak stoties vadovės Laimos Pakusienės, tai prisideda ir prie didesnių keleivių srautų.
"Pastebėjome, kad keleiviai į naują stotį atvyksta anksčiau prieš savo kelionę. Gali ramiai išgerti kavos, užsukti į kavinę ar apsipirkti laukdami autobuso. Skaičiai rodo, kad per metus naujoje stotyje pardavėme iki 20 proc. daugiau bilietų", – sakė ji.
Pradėjus veikti autobusų stočiai žadėta, kad požeminėje aikštelėje bus galima laikyti dviračius. Kol kas tokios galimybė nėra.
"Tai vienas iš kol kas neįgyvendintų darbų, kurios planuojame pabaigti iki dviračių sezono pradžios. Po ilgų ieškojimų ir diskusijų su dviratininkų bendruomene atrodo atradome saugų ir tinkamą sprendimą", – kalbėjo stoties vadovė.
Keliaujantiesiems automobiliais taip pat planuojama naujovė – parkuok ir važiuok. "Norime, kad kauniečiai iki stoties atvyktų automobiliu, jį paliktų požeminėje aikštelėje ir kelionę tęstų autobusu. Keliaudami dirbtų ar ilsėtųsi, o po kelionės stoties informacijoje iškeistų autobuso bilietą į nemokamą parkavimą. Tikimės tai įgyvendinti artimiausiu metu", – minėjo L.Pakusienė.
Autobusų stotyje 2017 m. įvyko dešimtys skirtingų renginių – nuo Teatro dienos, klasikinės muzikos atlikėjų koncertų iki kino ar krepšinio transliacijų.
"Norėjome per renginius pakviesti kauniečius susipažinti su naująja autobusų stotimi. Taip išėjome šiek tiek iš ribų ir, kaip matome, miestiečiams tai patiko. Šiais metais bandysime kartelės nenuleisti ir kviesime kauniečius į svečius", – šypsojosi stoties vadovė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos mokslininkai atrado medžiagą, galinčią sukelti revoliuciją medicinoje6
Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai kartu su medikais atrado būdą, kaip susintetinti augalinę medžiagą, ant kurios sėkmingai užauginami organai, kurie vėliau gali būti transplantuoti žmogui. Ta pati medžiaga gali būti pritaikoma ir ...
-
Prisiminė, kaip Nemunas ties Kaunu užšaldavo dar lapkritį
Praeityje Lietuvos klimatas buvo kur kas šaltesnis. Kai kuriais metais meteorologinė žiema prasidėdavo dar lapkričio pradžioje, o vandens telkiniai ir net upės užšaldavo lapkričio viduryje. Taip buvo nutikę ne kartą XIX a. pabaigoje. &S...
-
Sinoptikai praneša orus, o gyventojai dalijasi: įspūdingas dangus šį rytą
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba dalijasi šios dienos orų prognoze. ...
-
Kuri Kauno eglutė gražesnė: šių ar praėjusių metų?36
Nauja puošimo komanda Kaune šiandien paskleidė meduolių kvapą – Vienybės aikštėje įžiebta miesto eglė. Praeitais metais Kalėdos Kaune susitelkė ties lengvumo tema. Tada eglę puošė menininkė Jolanta Šmi...
-
Lietuvoje įžiebta pirmoji Kalėdų eglė: Kaunas pakvipo meduoliais, Kalėdų Senelis leidosi stogu108
Kauno Vienybės aikštėje įžiebta eglė – smaližių širdis tirpdančiomis dekoracijomis papuoštas kalėdinis medis ėmė skaičiuoti iki didžiųjų metų švenčių likusį laiką. ...
-
Restauruoti Prienų ir Kauno rajono miškuose rasti partizanų dokumentai23
Po metus trukusių darbų restauruota dalis Lietuvos partizanų Tauro apygardos Geležinio Vilko ir Žalgirio rinktinių dokumentų. Dalies dokumentų, daugiau kaip 70 metų išbuvusių po žeme, nepavyko atkurti. ...
-
Kauniečiai sveikino Lietuvos kariuomenę: didžiuokimės tuo, ką turime26
Įvairiuose Lietuvos miestuose renginiais paminėtos 106-osios Lietuvos kariuomenės atkūrimo metinės. Kauniečiai tradiciškai susibūrė Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. ...
-
Kalėdų eglės įžiebimas Kaune (vaizdo įrašai)31
Kaunas pirmasis šalyje šiandien žiebia kalėdinę eglę ir įjungia šventinį laikmatį. Įspūdingą šventę stebėkite kartu su portalu „Kauno diena“ nuo 19.30 val.! ...
-
Knygos S. Paltanavičių atvedė į Kauną
Tado Ivanausko zoologijos muziejuje gamtininko Selemono Paltanavičiaus knygų kelias – nuo pirmosios, rašytos septintoje klasėje su klaida varde, iki šimtosios „Su gamta kišenėje“. ...
-
Kariuomenės pradžia – su išlikimo mūšiais4
Su žinomu istoriku, Vytauto Didžiojo universiteto prof. dr. Jonu Vaičenoniu kalbėjomės apie Lietuvos valstybingumo pamato kertinį akmenį – kariuomenę, jos kūrimą 1918–1919 m. ...