Laboratorijose mokslininkai tyrinėja įvairias sritis, vykdo tyrimus, susijusius su vėžinių susirgimų, navikų gydymu, analizuoja genų terapijos problemas. Daug dėmesio skiriama ląstelių elektroporacijai – technologijai, kuri plačiai taikoma medicinoje. Taip pat tiriamas įvairių junginių citotoksiškumas, priešvėžinis poveikis. Studentai laboratorijose turi galimybę mokytis auginti gyvūnines ląsteles in vitro (lot. stikle) sąlygomis, dirbti steriliai ir manipuliuoti ląstelėmis.

Pasak prof. Gintauto Saulio, biotechnologijos studijos suteikia kvalifikaciją, kuri yra labai paklausi visame pasaulyje ir leidžia įsidarbinti įvairiose šalyse. „Laboratorijos nepasidalina jaunų podoktorantūros stažuotojų – Italijoje, Vokietijoje, Slovėnijoje. Jų poreikis yra didelis, bet reikia kvalifikacijos“, – paaiškino mokslininkas. Karjeros, verslo galimybių, neužpildytų nišų biotechnologijos srityje apstu ir Lietuvoje – dauguma šios srities absolventų sėkmingai įsidarbina.

Kancerogenus naikina grybai

Pastaraisiais metais su biotechnologijomis dirbantys mokslininkai padarė ne vieną reikšmingą atradimą – sėkmingai pritaikė kancerogenus naikinančius grybus, spartino erkių sukeliamų ligų diagnostiką, maisto produktuose kaip priedus panaudojo vaistinius augalus vietoje kenksmingų konservantų.

Atradimas, jog vėžį sukeliančias medžiagas įveikia Lietuvoje augantys baltojo puvinio grybai, vadinamas istoriniu. VDU mokslininkai kartu su partneriais iš Italijos ir Kauno technologijos universiteto (KTU) grybus pritaikė kaip efektyvų būdą ekologiškai naikinti supuvusius, pažeistus medinius geležinkelių pabėgius – pastarieji ilgą laiką buvo impregnuojami kreozotu ir kitomis medžiagomis, kurių sudėtyje yra stiprių kancerogenų: policiklinių aromatinių angliavandenilių.

„Tai pasaulinė problema – per metus pasaulyje susidaro apie 3 mln. tonų pabėgių atliekų, Lietuvoje – apie 20 tūkst. tonų. Jas galima utilizuoti pasitelkiant aukštatemperatūrinį deginimą, bet tai per brangu. Mes pritaikėme bioremediaciją, tai yra, biologinių priemonių naudojimą kenksmingų junginių skaidymui iki mažiau arba visai nekenksmingų. Panaudojome baltojo puvinio grybus: jie išskiria užląstelinius fermentus, kurie skaido gamtinius polimerus, tokius kaip celiuliozė ar ligninas. Pabėgių kancerogenai turi panašią struktūrą, todėl grybai skaido ir juos“, – paaiškino šiam atradimui skirto projekto vadovas, VDU Biologijos katedros profesorius Audrius Sigitas Maruška.

Grybams išskaidžius pabėgių teršalus, sumažinus kenksmingų medžiagų kiekį, gautas kompostas yra panaudojamas augalams auginti – augalai pratęsia ir pabaigia skaidymo procesą su šaknų bakterijomis.

Augalų kūryba

Kitas nemažiau svarbus biotechnologijos projektas, kurį vykdė VDU Gamtos mokslų fakulteto, Kauno botanikos sodo ir Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto mokslininkai, buvo skirtas vaistinių augalų kokybės gerinimui, paverčiant juos poliploidais – vešlesniais, produktyvesniais augalais, tokiais kaip daržovės.

„Pavyko gauti keletą augalų, vienas iš jų iki šiol auginamas VDU Kauno botanikos sode – anyžinis lofantas, kaupiantis eterinius aliejus. Biotechnologijomis išgautas naujas augalas greičiau sukaupia priešvėžinius junginius, kurie pasižymi antioksidacinėmis savybėmis. Pirminis augalas didžiausią jų kiekį sukaupia tik artėjant rudeniui, o šis, naujasis, sukaupia iš anksto, yra produktyvesnis. Jei klimatas leidžia, galima nuimti keletą derlių vietoj vieno“, – pasakojo prof. Audrius Sigitas Maruška.

Profesorius paaiškino, jog biotechnologijos dėka junginių išgavimas iš augalų yra labai perspektyvi sfera, atnešanti daug praktinės naudos – viename augale galima rasti šimtus junginių, medžiagų, kai kurios iš jų gali būti labai naudingos, todėl, jas sėkmingai išgavus, galima vystyti įvairius verslui, medicinai ar kitoms sritims naudingus produktus.

„Įvertinant klimatines sąlygas, galimybes netradicinei žemdirbystei, atsiveria labai plačios galimybės užsiimti verslu, gaminti augalinius preparatus, kurie pritaikant žinias suteikia labai didelę pridėtinę vertę. Bendrovės, įmonės gali naudoti išgrynintus junginius kaip žaliavą, pavyzdžiui, vaistų gamybai“, – teigė prof. A. S. Maruška.