Šiuolaikiniai vėžio gydymo, genetikos, atsinaujinančių išteklių naudojimo, maisto produktų gamybos tyrimai – tai tik keletas sričių, kuriose jau šiandien yra pritaikoma biotechnologija, sparčiausiai auganti pramonės šaka pasaulyje. Pažangiausias technologijas šioje srityje šiandien išnaudoja ir mokslininkai Lietuvoje – reikšmingus tarptautinius ir nacionalinius projektus nuolat vykdo Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), biomedicinos tyrimų srityje užimantis vienas iš priešakinių pozicijų Lietuvoje.

Biotechnologijoms paprastai priskiriamos visos technologijos, paremtos biologija – tai biologinių procesų išnaudojimas pramoniniams ir kitokiems tikslams, produktų gamybai, siekiant pagerinti žmonių gyvenimo kokybę. Šios srities potencialas yra itin platus – biotechnologijos taikomos gydant ar diagnozuojant ligas, dirbant su kamieninėmis ląstelėmis, išgaunant vaistines medžiagas, tobulinant gyvūnų ir augalų veisles.

Europos Komisija prognozuoja, kad biotechnologija taps pagrindiniu XXI a. pirmųjų dešimtmečių Europos ekonomikos varikliu. 2008 metais ištikusios ekonominės krizės metu tai buvo vienintelė pramonės šaka, kuri išgyveno ne kritimą, o augimą. Tuo tarpu šiandien biotechnologijos sektorius pasiekė neregėtas aukštumas – 2015 m. šios srities kompanijos uždirbo beveik 63 mlrd. eurų, aplenkdamos 2014-aisiais surinktus 50 milijardų.

„Dar 1980-aisiais buvo sakoma, jog XXI amžius bus genetikos, genų inžinerijos ir biotechnologijos amžius. Neseniai Vokietijos kanclerė Angela Merkel atkreipė dėmesį, jog biotechnologija šiuo metu įvairiose šalyse įneša apie 30 proc. bendrojo vidaus produkto. Biotechnologija yra ateitis – ji imli protui ir reikalauja išsilavinimo, tačiau ir suteikia didžiules galimybes kuriant brangius ir svarbius produktus“, – pasakojo VDU Gamtos mokslų fakulteto Biologijos katedros vedėjas, profesorius Algimantas Paulauskas, jau daugiau kaip 15 metų aktyviai tyrinėjantis parazitus ir jų pernešamas ligas gyvūnams ir žmonėms.

Biotechnologijos darbuotojų paklausa išlieka aukšta – prieš kelerius metus atlikta Lietuvos biotechnologijos sektoriaus įmonių apklausa parodė, kad jos plėtrą mūsų šalyje stabdo specialistų trūkumas. Darbuotojai reikalingi mokslinių tyrimų laboratorijose ir nuolat besikuriančiose biotechnologijų įmonėse, organizacijose. Ekspertų teigimu, ilgalaikėje perspektyvoje šių ekspertų paklausa dar labiau augs.

Aukščiausio lygio laboratorijos

Vytauto Didžiojo universitete vykdomos studijos biomedicinos mokslų srityje užėmė pirmąją vietą tarp visų šalies universitetų praėjusiais metais žurnalo „Reitingai“ vykdytame vertinime. Būtent veiklos biomedicinos srityje dėka, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) ekspertai VDU Gamtos mokslų fakultetą pavadino stipriu nacionaliniu veikėju, vis labiau įsitvirtinančiu ir tarptautinėje erdvėje. Šiemet „Reitinguose“ universitetas užėmė antrąją vietą pagal moksliškumą apskritai – veiklą visose mokslo srityse.

Prie tokių teigiamų VDU veiklos įvertinimų prisidėjo neseniai atnaujintos universiteto laboratorijos, kuriose studentams ir mokslininkams siūlomos aukščiausio lygio sąlygos ir moderniausia įranga – ypač darbui su ląstelių kultūromis. „VDU su ląstelių kultūromis dirba daugiau nei dvylika metų. Čia atidaryta ląstelių kultūrų laboratorija buvo pirmoji Kauno regione, įdėjome daug pastangų – galiu garantuoti, kad mūsų laboratorija yra viena stipriausių ir teisingiausiai dirbančių šioje srityje“, – patikino VDU Biotechnologijos studijų programų grupės vadovas, profesorius Gintautas Saulis.