- Vilija Žukaitytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prieš pusmetį Kauno rajone aptikta pavojinga augalų liga – bakterinė degligė – toliau kelia pavojų. Iki šiol jos židinys neišnaikintas. Šiandien Kauno rajono savivaldybės valdžia sprendė, ar dėl susidariusios padėties reikia skelbti ekstremalią padėtį.
Bakterija – šalia medelynų
Grėsmingos bakterijos židinys aptiktas Stabaunyčiaus kaime, kuris yra įsikūręs prie Nevėžio, maždaug 3 km į pietus nuo Babtų. 8 ha sklypas, kuriame rastas degligės židinys, priklauso Kauno mieste gyvenamąją vietą deklaravusiam Algirdui Rondamanskiui. Menkai prižiūrimame sode auga gudobelės, kriaušės, šermukšniai.
Bakterijos sukeliama liga ypač pavojinga vaismedžiams ir dekoratyviniams augalams. Ligos sukėlėjai padeda plisti vėjas ir migruojantys paukščiai. Jos nepajėgia sunaikinti jokios cheminės medžiagos, todėl vienintelis kovos būdas – užkrėstus vaismedžius kirsti ir deginti.
Situaciją apsunkina tai, kad šalia pavojinga bakterija užkrėsto sklypo įsikūrę Sodininkystės ir daržininkės instituto sodai, vaismedžių medelynai.
Apie pavojų sužinojo po pusmečio
Valstybinės augalininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojas Arvydas Basiulis tikino, kad ši tarnyba negali rasti sodo savininko ir ragino savivaldybę priimti sprendimus gresiančiai ekstremaliai situacijai suvaldyti.
Kauno rajono savivaldybės merą pavaduojantis Petras Mikelionis penktadienio rytą sušaukė skubų administracijos darbuotojų pasitarimą. Jis stebėjosi, kad degligės židinys nustatytas dar praėjusių metų lapkričio 13 dieną, o savivaldybė apie tai informuota tik praėjus pusmečiui.
„Ar nebūtų efektyviau užkrėstus vaismedžius deginti vėlų rudenį, iškart nustačius židinį?“, – klausė P. Mikelionis. Pasak augalininkystės specialistų, pavasarį ir ankstyvą rudenį liga gali suaktyvėti.
Kauno rajono savivaldybės darbuotojai netrukus išsiaiškino, kad A. Rondamanskis yra išvykęs į Jungtinę Karalystę, su juo bus mėginama susisiekti. Jei to nepavyks padaryti, savivaldybė žada ieškoti teisinių priemonių, kaip sunaikinti pavojingos ligos židinį.
Grėsmė visai Lietuvai
Valstybinės augalininkės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno regioninio skyriaus vedėjas Vytautas Krušinskas portalui kaunodiena.lt pasakojo, kad jau pusmetį bando susisiekti su sklypo savininku.
„Tarnybos specialistai kreipėsi pagalbos net į Policijos departamentą, Gyventojų registro tarnybą. Telefonu vyras neatsiliepia, nė vienas registruotas laiškas adresato taip pat nepasiekė“, – tikino V. Krušinskas.
Jo teigimu, 2009 metais šiame sklype jau buvo rastas tos pačios ligos židinys, bet jį pavyko išnaikinti. Vėliau kelis metus iš eilės specialistai tikrino ir neaptiko šios ligos sukėlėjo, bet pernai lapkritį vėl buvo rastas bakterijos židinys.
„Mes neturime jokių finansinių resursų ir technikos likviduoti židinį. Savivaldybė turėtų būti suinteresuota, kad liga neplistų. Be to, tai privati valda, mes neturime teisės įkelti į ją koją“, – kalbėjo V. Krušinskas.
Specialistai įsitikinę, kad jeigu ligos židinys nebus išnaikintas, per 10 metų augalus žudanti bakterinė degligė išplistų po visą Lietuvą.
Ligą atpažinti sunku
Sodininkystės ir daržininkystės instituto Augalų apsaugos laboratorijos vedėja Alma Valiuškaitė teigia, kad atpažinti bakterinę degligę labai sudėtinga.
„Tvirtai pasakyti, ar medis užsikrėtęs šia liga, galima tik atlikus molekulinius tyrimus. Įtartinų medžių ūgliai skinami ir vežami į laboratoriją ištirti", – sakė ji.
Būdingiausias bakterinės degligės bruožas – medžių žydėjimo metu žiedai pajuoduoja. Dar vienas simptomas – vienmečių ūglių viršūnės užlinksta ir primena kablio formą. Be to, degligę galima atpažinti atidžiau apžiūrėjus medžių lapus. Liga vystosi nuo lapkočio per lapo gyslą, ant lapo susidaro juodos dėmės.
Toje vietoje, kur aptinkamas bakterinės degligės židinys, skelbiama karantino zona, nes ši liga staigiai plinta.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos mokslininkai atrado medžiagą, galinčią sukelti revoliuciją medicinoje6
Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai kartu su medikais atrado būdą, kaip susintetinti augalinę medžiagą, ant kurios sėkmingai užauginami organai, kurie vėliau gali būti transplantuoti žmogui. Ta pati medžiaga gali būti pritaikoma ir ...
-
Prisiminė, kaip Nemunas ties Kaunu užšaldavo dar lapkritį
Praeityje Lietuvos klimatas buvo kur kas šaltesnis. Kai kuriais metais meteorologinė žiema prasidėdavo dar lapkričio pradžioje, o vandens telkiniai ir net upės užšaldavo lapkričio viduryje. Taip buvo nutikę ne kartą XIX a. pabaigoje. &S...
-
Sinoptikai praneša orus, o gyventojai dalijasi: įspūdingas dangus šį rytą
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba dalijasi šios dienos orų prognoze. ...
-
Kuri Kauno eglutė gražesnė: šių ar praėjusių metų?36
Nauja puošimo komanda Kaune šiandien paskleidė meduolių kvapą – Vienybės aikštėje įžiebta miesto eglė. Praeitais metais Kalėdos Kaune susitelkė ties lengvumo tema. Tada eglę puošė menininkė Jolanta Šmi...
-
Lietuvoje įžiebta pirmoji Kalėdų eglė: Kaunas pakvipo meduoliais, Kalėdų Senelis leidosi stogu110
Kauno Vienybės aikštėje įžiebta eglė – smaližių širdis tirpdančiomis dekoracijomis papuoštas kalėdinis medis ėmė skaičiuoti iki didžiųjų metų švenčių likusį laiką. ...
-
Restauruoti Prienų ir Kauno rajono miškuose rasti partizanų dokumentai23
Po metus trukusių darbų restauruota dalis Lietuvos partizanų Tauro apygardos Geležinio Vilko ir Žalgirio rinktinių dokumentų. Dalies dokumentų, daugiau kaip 70 metų išbuvusių po žeme, nepavyko atkurti. ...
-
Kauniečiai sveikino Lietuvos kariuomenę: didžiuokimės tuo, ką turime26
Įvairiuose Lietuvos miestuose renginiais paminėtos 106-osios Lietuvos kariuomenės atkūrimo metinės. Kauniečiai tradiciškai susibūrė Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. ...
-
Kalėdų eglės įžiebimas Kaune (vaizdo įrašai)31
Kaunas pirmasis šalyje šiandien žiebia kalėdinę eglę ir įjungia šventinį laikmatį. Įspūdingą šventę stebėkite kartu su portalu „Kauno diena“ nuo 19.30 val.! ...
-
Knygos S. Paltanavičių atvedė į Kauną1
Tado Ivanausko zoologijos muziejuje gamtininko Selemono Paltanavičiaus knygų kelias – nuo pirmosios, rašytos septintoje klasėje su klaida varde, iki šimtosios „Su gamta kišenėje“. ...
-
Kariuomenės pradžia – su išlikimo mūšiais4
Su žinomu istoriku, Vytauto Didžiojo universiteto prof. dr. Jonu Vaičenoniu kalbėjomės apie Lietuvos valstybingumo pamato kertinį akmenį – kariuomenę, jos kūrimą 1918–1919 m. ...