Tūkstantis mokinių

140 mokyklos mokinių jaunių ir jaunučių choras, gausus mokyklos orkestras su smuikais, tautiniais ir pučiamaisiais instrumentais, fortepijonu, akordeonu ir t. t., vokalinio ansamblio „Drevinukas“ nariai, mokyklos teatro grupės „2ugnas“ jaunieji aktoriai. Prie pasirodymo prisijungė ir pedagogai.

„Jausmas būti tokiame renginyje – nepakartojamas“, – sakė mokyklos vadovas Gintaras Vilčiauskas, po renginio sulaukęs mokinių klausimo, kada vėl bus toks jų pasirodymas. Įspūdžių nestokojo nei mokiniai, nei jų artimieji, įsitaisę žiūrovų vietose.

Šios mokyklos pradžia – 1974-ieji. Tuomet buvo priimti 72 mokiniai ir trys mokytojai, mokę groti smuiku, pianinu ir akordeonu. Šiuo metu mokykla, kurios centras Garliavoje, išsiplėtė iki filialų Vilkijoje, Raudondvaryje, Babtuose.

KRMM lanko 972 mokiniai (Garliavoje – 554 mokiniai, Raudondvaryje – 312, Vilkijoje – 72, Babtuose – 42).

Daugiausia į mokyklą užsuka norinčių išmokti groti gitara arba fortepijonu. Tačiau čia vyksta ir akordeono, saksofono, klarneto, fleitos, trimito, mušamųjų instrumentų, violončelės, smuiko, taip pat tautinių instrumentų (birbynės, kanklių, lumzdelio, skrabalų), chorinio ir solinio dainavimo, dailės, ankstyvojo amžiaus meninio ugdymo ir teatro pamokos. Mokyklą lanko vaikai, jaunuoliai ir suaugusieji.

Kryptis: KRMM vadovas G. Vilčiauskas greta muzikinio profesionalumo akcentavo ir atmosferą per pamokas. / Kauno rajono meno mokyklos nuotr.

Pirmoji laida

Per penkis dešimtmečius su muzikos ir meno kalba išsamiau supažindinta daugybė vaikų ir jaunuolių. Nemažai jų su muzika susiejo profesinį savo gyvenimą. Jie įsiliejo į Lietuvos ir pasaulio muzikinę sceną. Pavyzdžiui, į jubiliejinius renginius atvyko buvę auklėtiniai, toliau siekiantys muzikinių aukštumų ne tik Lietuvoje, bet ir Belgijoje, Nyderlanduose, Danijoje, Estijoje.

Viena tokių – pirmosios laidos absolventė operos solistė Rasa Juzukonytė. „Atėjau į ketvirtą klasę. Muzikos mokyklą buvau pradėjusi lankyti Kaune, o paskui šeima persikraustė į Garliavą“, – pasakojo R. Juzukonytė.

Ji čia mokėsi ne dainavimo. „Nuo vaikystės svajojau išmokti groti pianinu. Vaikų darželyje buvau net apsiverkusi – taip labai norėjau namuose turėti pianiną“, – prisiminė pašnekovė.

Vis dėlto pamokos – ne vien malonumas, pakylėjimas, bet ir darbas. Dainininkė pamena, kad prireikė daugybės pastangų, užsispyrimo ir tėvų, mokytojos paskatinimų. „Muzikos mokykla yra aukštasis mokslas. Muzikinis raidynas – tikrai yra ką veikti. Tačiau labai didžiuodavausi, kad  galiu įveikti J. S. Bacho Tokatą ir fugą d-moll. Grodavau atsidariusi langus, kad klasės draugai išgirstų. Geras jausmas. Įveikus dar vieną barjerą užplūsta pakylėjimas“, – palygino solistė.

Iki šiol praverčia

Kiek šiandien prireikia žinių, įgytų muzikos mokykloje? „Ir dabar praverčia, ir visą gyvenimą pravertė. Pavyzdžiui, dirbant Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Kaip be tų žinių galima išmokti Aidos partiją? Didelė knyga, visas Talmudas. Turi išmanyti. Dėkoju likimui, kad baigiau pianino klasę“, – kalbėjo R. Juzukonytė.

Ji dėkinga ne tik už žinias ir įgūdžius. „Įskiepijo žmogiškumą. Muzikos pamokos buvo ne tik apie natas ar vokalą. Reikia su vaikais ir pasikalbėti. Jiems labai sunku, jie labai apkrauti. Turi būti ir draugas. Pati neatsimenu to momento, bet mokytoja Raselė yra pasakojusi, kad kartą atėjau į pamoką ir pasakiau, kad negrosiu. Kodėl? Noriu valgyti. Sutarėme, kad pagroju ir čia pat galėsiu nueiti pavalgyti. Ir mokytojai atnešiau“, – pasakojo žinoma moteris, Vilniaus B. Jonušo muzikos mokyklos mokytoja.

„Mokytojas turi pamilti kiekvieną atėjusį vaiką. Vaikas gali neturėti geros muzikinės klausos, bet įskiepyta meilė muzikai jo gyvenimui turės didelės reikšmės, kad ir kokią profesiją jis vėliau pasirinks. Muzika yra sielos kalba“, – R. Juzukonytė dėkojo likimui, kad muzikos mokykloje sutiko nuoširdžių ir savo darbą mylėjusių pedagogų, kad iš ten išsinešė meilę muzikai.

Muzikos mokykloje ji grojo, o dainuoti pradėjo greta esančios bažnyčios chore. Dainavimo mokslų ėmėsi tik iš kelinto bandymo. Kauno J. Gruodžio konservatorijoje pasirinko chorvedybą, tačiau teikdama dokumentus ten buvusios Dainavimo skyriaus vedėjos lyg tarp kitko paprašė patikrinti, gal balsas tinkamas.

Pradžia: pianistė ir mokslų daktarė V. Unguraitytė-Levickienė šiai mokyklai dėkinga už šilumą ir už suformuotus puikius pianistės įgūdžius. / Kauno rajono meno mokyklos nuotr.

Visam gyvenimui

„Labiausiai įsiminė šiltas santykis su mokytojais. Tai sukūrė meilę muzikai ir norą šia kryptimi domėtis toliau“, – pasakojo dar viena KRMM auklėtinė – pianistė, Kauno klinikų lopšelio-darželio „Lašeliai“ vadovė, muzikos mokyklos „Tylos muzikos studija“ įkūrėja ir vadovė, meno mokslų daktarė Virginija Unguraitytė-Levickienė.

Jos atmintyje iškyla muzikos klasė su labai geru „Petrof“ instrumentu, o ant sienos – J. S. Bacho atvaizdas. Pamena mokytojos ranką, uždėtą ant savo vaikiškos plaštakos, kai rodydavo, kaip grojant laikyti pirštukus, kaip juos atpalaiduoti. Pamena ir koncertus nedidelėje salėje.

„Vaiką lydinti muzika, kultūra stiprina jo valią, ryžtą. Muzika lavina ne tik meninius įgūdžius, bet ir ugdo valią. Pavyzdžiui, devynmečiui užlipti ant scenos ir prieš auditoriją pagroti nors ir trumpą kūrinuką yra rimtas žingsnis. Tai svarbus asmenybę formuojantis faktorius. Muzika ugdo tikrai daugiau kompetencijų nei vien tik meninę raišką“, – konstatavo V. Unguraitytė-Levickienė ir pabrėžė, kad šioje mokykloje įgijo labai stiprių muzikinių pagrindų, nors ne tik jų. Pavyzdžiui, suformuota valia, pasitikėjimas savimi jai pravertė ir versle, ir kitose gyvenimo srityse.

Fortepijonas vietoj teisės

Fortepijono mokytoja Gražina Regina Leckienė Kauno rajono meno mokykloje dirba nuo pat jos įkūrimo dienos – ištisą pusšimtį metų.

„Kaip jauna specialistė paskyrimą dirbti gavau į Vilkaviškio muzikos mokyklą. Ten ir susipažinau su pirmuoju šios mokyklos direktoriumi Leonu Galvydžiu. Jis, paklausęs mano mokinių grojimo, sako: „Tu jauna specialistė, turi tiek daug mokinių ir jie visi puikiai groja. Garliavoje atidaroma mano vadovaujama muzikos mokykla, ar nenorėtum dirbti mano komandoje? Žinoma, sutikau. Rugsėjo 1-ąją jau sutikau Garliavoje“, – pasakojo G. R. Leckienė, pati muzikos mokyklą baigusi Marijampolėje.

Augdama ji rimtai mąstė sekti tėčio pėdomis ir rinktis teisės studijas. Kitų variantų nė nesvarstė. „Tačiau, baigiant muzikos mokyklą, mano pirmoji mokytoja paklausė: „Tu tokia muzikali, gerai groji, ar nenori toliau mokytis muzikos?“ Taip per parą apsivertė mano planai! Tapau fortepijono skyriaus mokytoja“, – į prisiminimus leidosi pedagogė.

„Žinote, – tęsė mokytoja, – nė vieną dieną nesigailėjau pasirinkus šią profesiją. Meilė muzikai, meilė savo mokiniams, noras tai, ką žinau, ką moku, perduoti jiems – didžiausias džiaugsmas ir siekis.“

Požiūris: fortepijono mokytoja G. R. Leckienė, KRMM dirbanti nuo pat pirmosios jos įkūrimo dienos, sako nėkart nesigailėjusi, kad pasirinko šią profesiją. / Kauno rajono meno mokyklos nuotr.

Mokydama pati mokosi

Išgirdusi klausimą, kas per tuos penkis dešimtmečius pasikeitė, susimąstė. „Net nežinau, kaip pasakyti. Tiesiog galvoju, kad pedagogas turi keistis pagal laikmetį ir žengti kartu su šių dienų vaikais. Suprasti jų norus, padėti jiems suprasti ir pamilti muziką. Mokydama vaikus visada mokausi ir pati“, – sakė G. R. Leckienė.

Jos mokinių – daugybė, skaičiaus nė neįsivaizduoja. Džiaugiasi, kad baigę mokiniai pasilieka pas ją ir tęsia mokslus. Tikriausiai Europoje nėra konkurso, kuriame ji su mokiniais nebūtų dalyvavusi, iš kurio nebūtų grįžę su apdovanojimais.

„Aišku, planuose dar daug konkursų… Norisi ir toliau diegti meilę muzikai, kad mokiniai iš mokyklos išsineštų šį jausmą ir jį puoselėtų visą gyvenimą“, – sakė mokytoja.

Mokyklos plėtra

G. Vilčiausko, KRMM vadovaujančio trejus metus, bet čia dirbančio jau beveik 20-metį, pirmoji akistata su šia mokykla buvo jam studijuojant Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Tuometėje Garliavos muzikos mokykloje vyko vienas jo koncertų.

Po koncerto pagavo galvojantį, kad visai įsivaizduotų save čia dirbantį. Paskui sulaukė skambučio su tokiu pasiūlymu.

Birbyne, lumzdeliu, fortepijonu, akordeonu, armonika, mušamaisiais, kontrabosu grojantis G. Vilčiauskas sakė, kad kaip vadovas stengiasi pamatyti kiekvieną darbuotoją, kiekvieną vaiką, žiūrėti, kas jiems ir mokyklai geriausia. Tam turėjo labai gerą pavyzdį – mokyklos buvusią direktorę Reginą Guobę ir puikių kolegų.

„Mano, kaip mokytojo, tikslas – kad mokinys nebūtinai pasirinktų profesionalo kelią, bet kad norėtų muzikuoti ir muzikuotų visą gyvenimą, kad mokykloje vaikai būtų laimingi, išmokyti, kad mokytojai norėtų į darbą, kad jiems būtų gera mokykloje“, – vardijo direktorius.

Jis dėkojo Kauno rajono merui Valerijui Makūnui ir jo komandai už dėmesį mokyklos plėtrai. Vilkijoje prasideda naujų patalpų, kurias mokyklai nupirko savivaldybė, rekonstrukcija. Raudondvaryje irgi kalbama apie erdvesnes patalpas.

Kauno rajone gausėja gyventojų ir šeimų, auginančių vaikus, tad daugėja ir norinčių lankyti KRMM. Plečiamos ne tik erdvės, bet ir veiklų pasiūla. Babtų filiale nuo šių metų vyksta ir kanklių, džiazinio dainavimo pamokos. Vilkijoje jau prieinamas ir dainavimas. Garliavoje per pastaruosius dvejus metus atsirado tūbos ir violančelės pamokos.

Dokumentas: vadovaujantis šiuo raštu įkurta tuometė Garliavos muzikos mokykla, dabartinės Kauno rajono meno mokyklos branduolys. / Kauno rajono meno mokyklos nuotr.

Komentaras

Kauno rajono meras Valerijus Makūnas

Kauno rajonas garsėja muzikai, dailei ir kitokiai meninei saviraiškai gabiais mokiniais. Taip yra todėl, kad jau 50 metų mūsų krašte veikia talentingų mokinių kalvė – Kauno rajono meno mokykla.

Iš pradžių ši įstaiga glaudėsi tuometėje Garliavos Jonučių vidurinėje mokykloje, vėliau persikėlė į Vytauto g. 54. Mokykla augo, plėtėsi – atsirado filialai Raudondvaryje, Vilkijoje, Babtuose.

Savo pėdsaką mokykloje paliko daug puikių pedagogų, kuriems vadovavo Leonas Galvydis, Vaclovas Žvirblis ir Regina Guobė, o nuo 2021 m. prie mokyklos vairo stojo Gintaras Vilčiauskas. Visiems šiems žmonėms esu dėkingas už puikiai paruoštus mokinius, surengtus konkursus, festivalius, o beveik 20 metų vaikams atidavusiai Reginai Guobei – ir už kruopščiai išsaugotą mokyklos istoriją.

Tarptautinis konkursas „Gradus ad Parnassum“, patriotinės dainos konkursas „Dainuoju Lietuvai“, respublikinis piešimo konkursas „Štrichas“ ir kiti renginiai jau tapo Kauno rajono meno mokyklos vizitinėmis kortelėmis.

Jubiliejaus proga nuoširdžiai sveikinu mokyklos bendruomenę, linkiu kūrybinio polėkio ir gražaus bendravimo. Menas brandina asmenybes, todėl ugdykite naujus talentus ir toliau džiuginkite žmones įstabiais pasirodymais!