Smurtas prieš moteris: talismanais tapo marškiniai

  • Teksto dydis:

Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakulteto galerijoje (A. Mackevičiaus g. 27) atidaryta jungtinė menininkių iš Lietuvos ir Turkijos paroda „Išsižadant baimės ir nevilties. Marškiniai-talismanai”.

Parodos ekspozicija turi priešistorę, kai bendra Lietuvos ir Turkijos menininkių komanda, siekdama atkreipti dėmesį į visuotinio smurto prieš moteris problemą, pakvietė kuo daugiau moterų paremti viena kitą bent simboliniu veiksmu – padovanoti savo senus nebereikalingus baltus marškinius ar palaidinę.

Iš viso projekte dalyvavo šešiasdešimt penkios moterys iš Izmiro, Stambulo, Antalijos, Hatay regionų Turkijoje, Esseno Vokietijoje, Klaipėdos, Vilniaus ir Kauno miestų Lietuvoje. Surinkti marškinėliai buvo sukarpyti ir persiūti į simbolinius apsauginius marškinius.

Ekspoziciją sudaro dvidešimt vienas tekstilės meno kūrinys: kiekvienas iš jų pasakoja vis kitą istoriją. Jie išmarginti turkų ir lietuvių liaudies dainų, raudų ištraukomis, maldomis, pagalbos šauksmą ir skausmą reiškiančiais žodžiais, taip pat naudojami smurto prieš moteris statistikos duomenys.

Dar iki Islamo paplitimo Anatolijos regione, Turkų senojoje kultūroje, apsauginiai marškiniai-talismanai užėmė svarbią vietą žmogaus gyvenime. Juos vilkintis asmuo apsisaugodavo nuo ligų, priešų ar nelaimių, o sergantįjį aprengus tokiais marškiniais tikėtasi greito išgijimo. Nors šiandien ši tradicija išnykusi, muziejuose galima išvysti ne vieną marškinių-talismanų pavyzdį, kadaise dėvėtą tiek vyrų, tiek moterų.

Kad marškiniai įgytų magiškų galių, jie buvo siuvami pagal griežtas taisykles. Pirmiausiai iš tam tikro audinio – dažniausiai iš baltos medvilnės – sukerpami marškiniai, vėliau išmarginami maldos žodžiais, papuošiami magiškais simboliais ir tik tada susiuvami į vientisą rūbą. Maldos žodžiai, ištraukos iš Korano, eilėraščiai, užkalbėjimai ir pan., buvo komponuojami į kvadratus, trikampius ar kitas geometrines figūras.

Kaip atkreipa dėmesį parodos iniciatorės, Elvan Özkavruk Adanır ir Jovita Sakalauskaitė-Kurnaz, beveik kas antra lietuvė ir kas trečia europietė patiria fizinį ir/arba seksualinį smurtą artimoje aplinkoje. Tai – 62 milijonai moterų. Remiantis apklausomis, net 67 proc. nuskriaustųjų apie smurtavimo atvejus nepranešė policijai ar kitai organizacijai. 

Šioje parodoje eksponuojami tekstilės darbai sukurti ne tik simboliškai apsaugoti moterį, bet ir dar kartą atkreipti dėmesį į kraupius smurto atvejus, šokiruojančius statistikos duomenis, kurie kiekvienai kenčiančiai moteriai toli gražu nėra tiesiog skaičiai, bet asmeniškai išgyvenamas skausmas ir bejėgiškumas.


Šiame straipsnyje: marškiniaitalismanaiparoda

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Maironio muziejuje atgijo baltų raštų ženklai ir simboliai
    Maironio muziejuje atgijo baltų raštų ženklai ir simboliai

    Maironio lietuvių literatūros muziejaus parodų menėje, tautodailininkės Nijolės Jurkuvienės ir jos mokinių darbuose atgijo baltų raštų ženklai ir simboliai. ...

  • Senjorams atsivėrė saugykla
    Senjorams atsivėrė saugykla

    Uždarieji Ąžuolyno bibliotekos fondai atsivėrė smalsiems senjorams. Iš septinto aukšto jie mėgavosi Kauno panorama, kilnojo sunkiausias knygas, susipažino su knygose paliktų daiktų kolekcija. ...

  • Vaizdo pasakojimų autoriai: fotografas, vaikai ir juos globojančios šeimos
    Vaizdo pasakojimų autoriai: fotografas, vaikai ir juos globojančios šeimos

    „Lietuvoje neturėtų būti nė vieno mūsų vaiko, augančio ne šeimoje“, – įsitikinęs fotografas, fotomenininkas Artūras Morozovas. Naujausias jo projektas – fotografijų paroda-manifestas „Tada, kai pamačiau Tave&ldq...

  • Vaikų globėja Greta: kokie tėvai bebūtų, jie – jų tėvai
    Vaikų globėja Greta: kokie tėvai bebūtų, jie – jų tėvai

    Atrodo, kad filologės Gretos Janavičienės kelias buvo pažymėtas iš anksto. Tada, kai prieš šešiolika metų, dar būdami studentai, su būsimu vyru Mariumi stabtelėjo prie pakelėje stovinčio berniuko nusprendę jį pavėžėt...

  • Kaune – pasaulinė Roberto Wilsono premjera
    Kaune – pasaulinė Roberto Wilsono premjera

    Sausio 23–25 d. Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyko būsimos Roberto Wilsono premjeros „Septynios vienatvės. Penki veiksmai“ komandos susitikimas. ...

  • Gėlėse glūdintis efemeriškas įspaudas
    Gėlėse glūdintis efemeriškas įspaudas

    Ką reiškia efemeriškas įspaudas? Patikrinus kelis interneto žodynus, žodis „efemeriškas“ apibūdinamas kaip netvirtas, greitai praeinantis, lengvas ar laikinas. Šie apibūdinimai tinka ne tik Jūratės Jukštie...

  • Lietuvos kino ekranuose – vasarą suskambėjęs Dainų slėnis
    Lietuvos kino ekranuose – vasarą suskambėjęs Dainų slėnis

    Pernai birželį su trenksmu atidarytas atnaujintas Dainų slėnis tapo tikra 100-osios Lietuvos dainų šventės puošmena. Daugiau kaip 10 tūkst. žmonių sutraukusi jubiliejinė Dainų diena Kaune „Miškais kalnai žaliuoja“ n...

  • Martynas Tyla apie M.A.M.A.: viskas vyko pakankamai subtiliai
    Martynas Tyla apie M.A.M.A.: viskas vyko pakankamai subtiliai

    M.A.M.A. apdovanojimų atgarsiai tebeaidi pastebėjimais, pasipiktinimais, padėkomis, svečių įvaizdžių aptarimais ir t.t. Netrūksta ir priekaištų dėl muzikos atstovų elgesio, vedėjų juokelių. Ką apie tai mano M.A.M.A. organizuojančios aso...

  • Kultūros ir sporto renginiai sausio 29–vasario 2 d.
    Kultūros ir sporto renginiai sausio 29–vasario 2 d.

    Sausio 29 d. Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka, Konferencijų salė: 17.30 val. – susitikimas su režisieriumi G. Padegimu ir teatrologe E. Markevičiūte ir knygos „Įtariamas PADEGIMAS“ pristatymas. Sausio 30 d. Zapy&...

  • Mėgėjų teatrui – 10 metų
    Mėgėjų teatrui – 10 metų

    Sausio 19 d. Garliavos kultūros centro mėgėjų teatras „Be pavadinimo“ iškilmingai minėjo savo 10-ties metų jubiliejų su premjera „Karvė, vardu Poezija“. ...

Daugiau straipsnių