„Sergantis tekstas / Sick text“ buvo planuojamas kelerius metus, ieškant alternatyvių, prieinamų būdų kurti, neišsunkiant energijos išteklių ir nesutrikdant juos palaikančios gydymo rutinos. Negalios bendruomenėje ši energijos valdymo praktika nuo 2003-ųjų pradėta vadinti „Šaukštų teorija“, kai tinklaraštininkė Christine Miserandino, pietaudama su savo drauge, pabandė jai apibūdinti, ką reiškia gyventi sergant vilklige. Tarkime, žmogaus dienos limitas yra dešimt šaukštų – valgiui paruošti gali prireikti dviejų šaukštų, o išsiruošti ir valandą pasimatyti su draugu – net visų dešimties. Ypač daug energijos reikalauja darbas ar tiesiog socializacija, todėl tuos šaukštus reikia numatyti iš anksto. Iššūkis ir įgūdis – užbaigti dieną, neviršijant to limito ir nesukeliant ligos simptomų paaštrėjimo.

Metodika, paremta šaukštų teorija, padėjo ir Diktgymnasiet kitaip dirbti su kalba: žodžiai traktuojami kaip vaizdiniai, o rašymas tampa koliažo kūrimo procesu. Diktgymnasiet tai vadina „skaitymu ir rašymu šaukštais“. Tai – nuolatinės vidinės derybos, ribų valdymas ir „šaukštų skolinimasis“ iš šiandienos, atidedant juos rytojui.

„Sergantis tekstas / Sick text“, prasidėjęs kaip formalus kalbinis eksperimentas, virto prieinamu metodu, leidžiančiu toliau dirbti su kalba: koliažu, paveikslu, vaizdo įrašu. Ilgainiui Diktgymnasiet ėmė svarstyti, kaip ši praktika galėtų plėtotis ir būti pritaikyta negalios aktyvizmo, teisių gynimo ir advokacijos (atstovavimo) labui. Kūrėjo manymu, mūsų kalbose gausu žodžių, nuolat įtvirtinančių eiblizmą, ir jis juos „ravi“, paversdamas kalbą dirva kitokiems mąstymo ir bendrabūvio būdams. Esame švelniai skatinami permąstyti, kaip dauginame eiblizmą, nuo kurio kenčiame visi.

Parodoje „Sergantis tekstas / Sick text“ pristatoma Diktgymnasiet knyga „Portretas“. Joje – šaukšto teorijos įkvėpti Diktgymnasiet tekstai ir meno kūriniai, Jenny Richards tekstai. Grafinį dizainą sukūrė „Konst & Teknik“. Knygą išleido „Konstfrämjandet Västmanland“ ir „Madame Cryptica“ (Švedija).

„Sergantis tekstas / Sick text“ remiamas Europos Sąjungos ir „Goethe-Institut“, „Kulturbryggan“, Švedijos meno stipendijų komiteto, „Längmanska kulturfonden“, „Helge Ax:son Johnsons stiftelse“ ir Šiaurės šalių kultūros fondo / „Globus Opstart“.