Lietuvos kino ekranuose – vasarą suskambėjęs Dainų slėnis

Pernai birželį su trenksmu atidarytas atnaujintas Dainų slėnis tapo tikra 100-osios Lietuvos dainų šventės puošmena. Daugiau kaip 10 tūkst. žmonių sutraukusi jubiliejinė Dainų diena Kaune „Miškais kalnai žaliuoja“ nuskambės ir dar kartą – netrukus kino salėse apie istorinį įvykį pasakos filmas „Šventė“. Joje – renginį kūrusių žmonių, dalyvių ir svečių vertinimai, nepakartojama dvasia ir bendrystė.

Atšventė jubiliejų

„Kaunas ištesėjo žodį ir Dainų slėnį sugrąžino miestui, o moderniai įrengtą erdvę pernai vykusioje 100-mečio Dainų šventėje įvertino daugiatūkstantinė minia. Pasakojimą apie grandiozinį reginį visi norintys galės pamatyti kino filme „Šventė“.

Dar kartą noriu padėkoti jubiliejinės Dainų dienos Kaune meno vadovei Danguolei Beinarytei už puikų renginį dalyviams ir žiūrovams. Chormeisterės patarimai ir įžvalgos itin padėjo rangovui „Infes“ ir savivaldybei visos Dainų slėnio rekonstrukcijos metu“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Pasakojimą apie grandiozinį reginį visi norintys galės pamatyti kino filme „Šventė“.

Beveik 4 tūkst. atlikėjų – choristų ir šokėjų – atliko Dainų šventės praeitį ir dabartį sujungiančius kūrinius, kvietė žiūrovus svajoti apie ąžuolus, upes, žalias lankas ir girias, apie Žemės veidą – augantį, atsinaujinantį, talpų.

Pirmoji Lietuvos dainų šventė 1924 m. įvyko Kaune. Jubiliejinė Dainų dienos „Miškais kalnai žaliuoja“ programa įkvėpta Dainų šventės vedlių – Juozo Naujalio, Juliaus Štarkos, Stasio Šimkaus – pasakojo apie tiltus, kuriuos daina per 100-metį nutiesė iki šiuolaikinės valstybės ir jaunatviško Kauno.

Filme – šventės magija

Lietuvos Dainų šventės 100-mečio jubiliejus sulaukė ir kino ekranizacijos. Sausio 30-ąją laukia Dariaus Dapkaus ir Ievos Šakalytės dokumentinio filmo „Šventė“ premjera. Nuo vasario 7 d. jis bus rodomas didžiuosiuose Lietuvos kino teatruose.

Žiūrovai pamatys vienos didingiausių ir ryškiausių dainų švenčių užkulisius: unikalius kadrus iš 2024 m. renginių, programos kūrėjus, dalyvius ir žiūrovus, susipažins su turtinga Lietuvos dainų šventės istorija. Čia skambės pasakojimai apie pasiruošimo jaudulį, iššūkius ir renginio svarbą.

Pasak režisierių, kūriniu siekiama atspindėti jau 100-metį lietuvius vienijančią tradiciją, gimusią iš žmonių kūrybiškumo, bendrystės ir meilės savo šaliai – renginiai kiekvieną kartą suburia minias žiūrovų ir turistų, namo sugrįžta šimtai pasaulio talentų.

Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Naujas traukos centras

Atnaujintame Dainų slėnyje įrengtos 10 tūkst. vietų amfiteatrinės tribūnos su naujai suformuotais suolais, išlietas aikštės pagrindas su specialia danga šokėjams. Po tribūna sukurta papildomų erdvių: holas, persirengimo ir grimo kambariai, sanitariniai mazgai, pagalbinės patalpos, netoliese iškilo ir administracinis paviljonas su bilietų kasomis.

Ąžuolyno pašonėje atnaujinti turėklai, suformuoti takai, apželdinta ir sutvarkyta aplinka, proginius medelius pasodino Dainų šventės dirigentai, chorvedžiai ir Kauno savivaldybės vadovai. Tamsiuoju paros metu ypač didelio kauniečių dėmesio sulaukia įrengtas apšvietimas.

„Dainų slėnio sutvarkymas buvo didesnės dėlionės dalis. Vasarą planuojame atidaryti Lengvosios atletikos maniežą. Jis papildys Ąžuolyno laisvalaikio ir sporto kompleksą: atnaujintą Dariaus ir Girėno stadioną, Sporto halę. Istorinius ir naujus statinius į visumą sujungė sutvarkyta Sporto gatvės aikštė su nusipelniusių sportininkų šlovės alėja“, – kalbėjo V. Matijošaitis.

Kiek anksčiau pokyčių sulaukė ir didžiausias Europos Ąžuolynas mieste.

Su ekspertų dendrologų priežiūra parke atnaujinta esamų takų danga, įrengtos poilsio ir laisvalaikio zonos, mažoji architektūra, pažintinis takas. Ypatingas dėmesys skirtas saugomoje teritorijoje augantiems šimtamečiams ąžuolams ir unikaliai niūriaspalvio auksavabalio buveinei.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių