Vienas iš jų – tiesiog Deja vu fenomeno, t. y, įspūdžio, kad kažkas jau yra išgyventa anksčiau, nors iš tiesų tai išgyvenama pirmą kartą, klasika. Tai – Elizos Ožeškienės, kurios vardu pavadintoje gatvėje ir įsikūręs šis muziejus po atviru dangumi, portretas, sukurtas šią vasarą. Virš jo taip ir užrašyta: „Aš tikrai žinau, kad nesilankiau šiame mieste, bet jaučiu, jau čia buvau...“

Iš tikrųjų rašytoja, publicistė ir visuomenės veikėja E. Paulauskaitė-Ožeškienė, gyvenusi XIX amžiaus viduryje–XX amžiaus pradžioje ir aktyviai dalyvavusi 1863 m. sukilime, o už savo kūrybą lenkų kalba nominuota Nobelio premijai, niekada nesilankė Kaune. Tačiau jame jau daugiau kaip 100 metų – nuo 1919-ųjų yra jos vardu pavadinta gatvė, kuri taip pat yra fenomenas, nes kitos Kauno centro gatvės savo pavadinimus yra pakeitusios po kelis kartus – po kiekvieno politinės santvarkos pasikeitimo.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Kaip šio fenomeno įrodymas – ant vieno Kiemo galeriją supančių namų, kuriems – jau virš 130 metų, išlikusi, nes, anot V. Jako, buvo pakabinta per aukštai, dar stalinininių laikų lentelė su šio namo adresu ir jo gyventojų pavardėmis – kad lengviau būtų juos surasti ėmusis eilinių represijų.

Vytenis Jakas. Regimanto Zakšensko nuotr.

Kitas naujas šios galerijos eksponatas, taip pat gimęs šią vasarą, – Petriuko portretas. Jis darytas, remiantis vienos V. Jako kaimynės tėvo vaikystės nuotrauka, rasta albume po jo laidotuvių. „Mūsų kiemas tuo ir stebuklingas, kad jame neegzistuoja laikas – gali būti jame dar vaiku, nors tavęs jau nebėra“, – taip komentavo šį vieną iš naujausių savo darbų jo autorius.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Jis atskleidė ir, kad kuria naują Ikos Grinbergo – dviejų jų kiemą supančių namų savininko tarpukariu Jokūbo Grinbergo sūnaus, kuris, būdamas 21-erių, buvo nacių sušaudytas IX forte, portretą, kurį planuoja baigti po kelių savaičių. Juo ketinama atskleisti Ikos meilės istoriją su kaimyne, gyvenusia tame pačiame kieme. Tačiau toliau gražinamą J. Grinbergo namų ansamblį Kiemo galerijos gimtadienio svečiai galėjo įvertinti jau šiandien.

Šią vasarą šią galeriją po atviru dangumi papildė ir amerikiečių menininko Zano Hoffmano, pamilusio Kauną po apsilankymo jame, atvaizdas vadinamuosiuose paslapčių kambariuose, nutapytuose ant vieno šį kiemą juosiančių namų sienų. Žinoma, su vienu ryškiausiu savo įvaizdžio akcentu – įspūdingu kaklaraiščiu iš jo turimos šių kolekcijos, kurioje jų – daugiau negu 900.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Anot V. Jako, šiųmetis Kiemo galerijos gimtadienis, kurio projektą jau kelerius metus remia Kauno miesto savivaldybės programa „Kauno akcentai“, ypatingas tuo, kad turi mecenatus – JAV lietuvius Joną ir Eglę Budreikas, kurie vasaromis atvykdami į Lietuvą apsistoja viename iš namų, juosiančių šį muziejų po atviru dangumi.

Būtent šių mecenatų dėka, šiemet Kiemo galerijos gimtadienio svečiams koncertuoja „Rakija Klezmer“ orkestras, grojantis litvalų, lietuvių, ukrainiečių ir baltarusių tarpukario laikų muziką, bei indie/folk/roko grupė „Baltasis kiras“.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Belieka priminti, kad simbolinė Kiemo galerijos gimtadienio šventė davė pradžią kitam Kauną garsinančiam V. Jako projektui – Kiemų šventei, rengiamai Laisvės alėjoje per Tarptautinę kaimynų dieną, minimą gegužės pabaigoje.