- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Švietimo ir mokslo ministerija liepos mėnesį pasirašė pirmuosius nacionalinių kompleksinių programų projektus su Vilniaus universitetu (VU), Kauno medicinos universitetu (KMU) ir Kauno technologijos universitetu (KTU).
Šių programų tikslai ir uždaviniai orientuoti į aukščiausios kvalifikacijos specialistų rengimą, mokslinių tyrimų plėtrą, mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimą.
Vienoje perspektyviausių biotechnologijos ir biofarmacijos mokslų sričių jėgas jungia Vilniaus, Vytauto Didžiojo, Kauno medicinos ir Vilniaus Gedimino technikos universitetai bei Vilniaus kolegija, Biotechnologijų, Biochemijos, Vilniaus universiteto Onkologijos institutai, taip pat Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras, Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras. Už projekto lėšas bus atnaujintos mokomosios ir mokslinės laboratorijos, sustiprinta tyrimų infrastruktūra. Tyrėjai, naudodami pažangius instrumentus, plės pažinimo erdves biochemijos, genetikos, mikrobiologijos, biofizikos, žmogaus ir gyvūnų fiziologijos, organinės chemijos, polimerų chemijos ir kitose srityse. Studentai įgis žinių ir labai reikalingų praktinių įgūdžių moksliniams tyrimams ar darbui verslo įmonėse.
„Biotechnologijų srityje Lietuvos mokslininkai turi didelį įdirbį. Esame žinomi pasaulyje, yra susiformavę šios srities verslo segmentai ir kuriami nauji dariniai – mokslo, studijų ir verslo slėniai, – sakė projekto vadovas, Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto prodekanas profesorius Osvaldas Rukšėnas. – Turime tikrai gabių, tarptautiniu lygiu pripažintų mokslininkų, į kurių darbą investuoti pinigai neabejotinai atsipirks ne tik dideliais laimėjimais biotechnologijose ir biofarmacijoje, bet ir turės įtakos šalies ekonomikos augimui“.
Medicinos mokslų nacionalinę kompleksinę programą įgyvendins Kauno medicinos universitetas ir partneriai: Kauno medicinos universiteto klinikos, Kauno technologijos universitetas, Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras ir Vilniaus universitetas. Ją realizuojant bus išplėtota medicinos mokslo ir studijų infrastruktūra, atnaujintos mokomosios ir mokslinės laboratorijos, įsigyta įranga kardiologijos, neuromokslų, virškinimo sistemos ligų, inovatyvių medicinos technologijų, genomikos (mokslo, tyrinėjančio visų organizmo ląstelėse esančių genų seką) ir kitų krypčių tyrimams.
„Mokslinių tyrimų rezultatai labai reikalingi teorijai ir praktikai, kuriant naujus ir tobulinat esamus diagnostinius bei gydymo metodus, siekiant efektyvesnio gydymo didžiausiose šalies medicinos įstaigose. Kartu su partneriais galėsime pasiekti proveržį medicinoje ir svariai prisidėti prie sveikos visuomenės ugdymo“, – sakė Kauno medicinos universiteto Plėtros skyriaus vadovė Laima Matulevičiūtė. Nacionalinę kompleksinę programą darniosios chemijos srityje įgyvendina Kauno technologijos universitetas ir jo partneriai: Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras. Bendromis jėgomis įstaigos stiprins mokslo ir studijų infrastruktūrą darniosios chemijos srityje, prisidės prie spartesnio chemijos sektoriaus vystymosi, aukštų ir vidutiniškai aukštų technologijų verslo ir chemijos pramonės bendradarbiavimo.
Mokslo įstaigų partnerystė nacionalinės kompleksinės programos projektuose padės išvengti brangios įrangos dubliavimo ir leis panaudoti kiekvieno partnerio sukauptą patirtį bei metodus bendriems tyrimams darniosios chemijos, chemijos inžinerijos, medicinos, biotechnologijų ir kitose srityse. Tikimasi, kad geresnės darbo ir studijų sąlygos, daugiau galimybių moksliniams tyrimams paskatins sugrįžti užsienyje dirbančius Lietuvos mokslininkus ir patrauks užsienio mokslininkų dėmesį. Tai sukurs palankias sąlygas mokslo laimėjimams, kurie būtų pritaikyti pramonėje kuriant naujus produktus, aukščiausias technologijas bei padės pritraukti užsienio investicijas.
Projektams įgyvendinti biotechnologijų ir biofarmacijos sričiai skirta 17,7 mln. Lt, medicinos sričiai – 11,2 mln. Lt, chemijos sričiai – 8,8 mln. Lt.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
DI medžiotojai mokslo darbuose: VU viešasis pirkimas prieštarauja Lietuvos interesams
Dirbtinį intelektą (DI) ir kopijuotus darbus Lietuvoje atpažįstančią platformą „Identific“ sukūrę lietuviai praeitą savaitę atviru laišku kreipėsi į Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministeriją bei Seimo n...
-
Kosmose – įtampos akimirkos: vykdoma gelbėjimo operacija14
Į tarptautinę kosminę stotį atvyko kompanijos „SpaceX“ erdvėlaivis, į stotį atskraidinęs vieną astronautą iš Jungtinių Valstijų ir vieną – iš Rusijos. ...
-
Ar dirbtinis intelektas kada nors laimės Nobelio premiją?9
Dirbtinis intelektas (DI) jau dabar keičia įvairias pramonės šakas – nuo bankininkystės ir finansų iki kino ir žurnalistikos, o mokslininkai tyrinėja, kaip DI gali sukelti revoliuciją jų srityse ar net laimėti Nobelio premiją. ...
-
ES aiškinasi, kaip skaitmeninės platformos rekomenduoja turinį vartotojams1
Europos Sąjunga (ES) išreiškė susirūpinimą dėl „Snapchat“, „TikTok“ ir „YouTube“ skelbiamo žalingu laikomo turinio ir trečiadienį paprašė šių skaitmeninių platformų pateikti daugiau in...
-
Sąmokslas: „Epic Games“ padavė į teismą „Google“ ir „Samsung“
Kompiuterinio žaidimo „Fortnite“ kūrėja „Epic Games“ pirmadienį paskelbė padavusi į teismą technologijų milžines „Google“ ir „Samsung“, kaltindama jas neteisėtu sąmokslu blokuojant konkurenciją &bdquo...
-
Airija „Metai“ skyrė 91 mln. eurų baudą už ES duomenų privatumo pažeidimus2
Airijos reguliavimo institucija, padedanti prižiūrėti Europos Sąjungos (ES) duomenų privatumą, penktadienį pranešė, kad „Facebook“ savininkei „Meta“ skyrė 91 mln. eurų baudą už slaptažodžių saugumo pažeidimus. ...
-
Vilniuje atidarytas pirmasis Baltijos šalyse genų terapijos centras
Biotechnologijų ir farmacijos grupė „Northway“ Vilniuje oficialiai atidarė 50 mln. eurų vertės pirmąjį Baltijos šalyse genų terapijos centrą „Celltechna“. ...
-
Iš TKS į Žemę grįžo „Sojuz“ kapsulė su dviem rusais ir viena amerikiete4
Kazachstane pirmadienį nusileido kapsulė „Sojuz“ su dviem rusais ir viena amerikiete. ...
-
Pranešimų gavikliuose – bombos: ar telefonai, kuriais naudojamės, irgi gali sprogti?19
„Telia“ kibernetinio saugumo ekspertas Darius Povilaitis paaiškino, kas yra tie „peidžeriai“ ir kam jie buvo naudojami. Taip pat jis teigia, kad technologiškai sprogimas įmanomas tik įmontavus sprogstamosios medžiagos ...
-
Kibernetinio saugumo krizė Lietuvoje: nulaužtos sistemos ir pavojus kiekvieno asmens duomenims13
Programišiai nė neslepia, kad turi informacijos apie kiekvieną iš mūsų. Dėl nutekintų duomenų, žinomi daugumos žmonių slaptažodžiai, sveikatos istorijos. ...