Arbūzų augintojams Europoje orai nebuvo palankūs

Arbūzų importu užsiimančios bendrovės „Jotagris“ direktorius Audrius Jokubynas sako, kad šiemet klimato sąlygos arbūzų auginimui nebuvo palankios visoje Europoje. Didelius karščius lydėję vėsūs orai, o po to vėl užklupusi kaitra mažesnius arbūzų derlius lėmė daugelyje šalių.

„Kai kuriose šalyse arbūzus augintojams dėl nepalankių oro sąlygų teko netgi persodinti, kitur derlius paprasčiausiai buvo mažesnis“, – pažymi A. Jokubynas.

Bendrovė arbūzus į Lietuvą importuoja iš penkių skirtingų šalių – Rusijos, Ukrainos, Graikijos, Albanijos ir Turkijos. Šiose šalyse arbūzai paprastai yra geresnės kokybės nei užauginami Vengrijoje ar Italijoje. Dėl to renkantis arbūzus parduotuvėje A. Jokubynas pataria būtinai atkreipti dėmesį į tai, iš kokios šalies jie atkeliauja.

„Vasaros pabaigoje ir rudenį geriausi arbūzai neabejotinai atkeliauja iš Rusijos ir Ukrainos, taip pat kokybiški – graikiški arbūzai. Šiuo metu minėtose šalyse yra arbūzų derliaus metas, tuo metu Italijoje ar Ispanijoje sezonas jau pasibaigęs. O vengriški, bulgariški, rumuniški arbūzai pastaruoju metu aukšta kokybe nepasižymi“, – sako A. Jokubynas.

Nors šiųmetis sezonas ir nebuvo palankus arbūzams, tačiau Baltijos šalių rinkoms pavyko tiekti aukščiausios kokybės arbūzus. „Šiemet itin pasiteisino inovatyvi laistymo sistema, į kurią investavome su arbūzus Rusijoje auginančiais partneriais. Dėl šios sistemos galima reguliuoti arbūzų prinokimo lygį ir derliaus nuėmimo laiką – užtikrinti, kad arbūzai neprinoktų per anksti ir pasižymėtų geriausiomis skonio savybėmis“, – pažymėjo A. Jokubynas.

Kasdien nuperkama po 60 tonų arbūzų

Šią vasarą prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse arbūzų nupirkta 15 proc. daugiau nei pernai. Kasdien vidutiniškai parduodama po 60 tonų arbūzų, o jų paklausa dar labiau išauga savaitgaliais, kai daugelis gyventojų vyksta į sodybas ir gamtą. Ketvirtadieniais-sekmadieniais arbūzų pardavimai padidėja beveik trigubai.

„Arbūzai vasarą neabejotinai yra tarp populiariausių vaisių ir uogų. Rinkdamiesi juos gyventojai yra išties reiklūs kokybei, kuri didele dalimi priklauso nuo arbūzų kilmės šalies. Pavyzdžiui, arbūzai iš Vengrijos yra pigesni nei rusiški, ukrainietiški ar graikiški, tačiau jų kokybė pastaraisiais metais buvo prastesnė. Dėl to vengriškų arbūzų savo asortimente atsisakėme. Be abejo, arbūzų kokybė ir derlius kiekvienais metais skiriasi priklausomai nuo gamtinių sąlygų tose šalyse, kuriose jie auginami. Visuomet stengiamės užtikrinti, kad į mūsų parduotuves atkeliautų tik geriausias arbūzų derlius“, – sako „Maximos“ Pirkimų departamento direktorius Marius Tilmantas.

Šiuo metu į „Maximos“ parduotuvių lentynas yra nugulę arbūzai iš Rusijos, Ukrainos ir Graikijos. Tuo metu pavasarį ir vasaros pradžioje buvo prekiaujama arbūzais iš Turkijos, Albanijos ir Graikijos.

Gudrybės, kaip išsirinkti gerai prinokusį arbūzą

Arbūzus į Lietuvą importuojančios bendrovės „Jotagris“ vadovas A. Jokubynas pripažįsta, kad įvairūs žmonių naudojami metodai geram arbūzui išsirinkti nėra iš piršto išlaužti ir taip pat gali praversti.

Pavyzdžiui, stuksenimas į arbūzo paviršių ar jo išvaizda gali šį tą pasakyti apie vaisiaus sunokimo lygį. „Jei arbūzas yra gerai prinokęs, pastuksenus į jo paviršių garsas turėtų būti skardus. Tuo metu vaisiaus žievė turėtų būti be įtrukimų ar gumbų, su aiškiai matomomis juostomis ir nedidele geltona dėme ant šono. Toks arbūzas turėtų būti skanus ir sultingas“, – pažymi A. Jokubynas.

Tuo metu daugelis kitų populiarių būdų patikrinti arbūzo kokybę, anot A. Jokubyno, nebūtinai turi rimtą pagrindą. Pavyzdžiui, tai, kad prinokęs arbūzas būtinai turėtų būti lygus ir simetriškos formos – tėra mitas. Kaip ir tai, kad labiau sunokęs arbūzas visuomet yra sunkesnis.

Anot jo, vaisiaus skonis ir sunokimo lygis labai priklauso nuo arbūzo rūšies. Štai net ir sausa arbūzo uodegėlė, priešingai populiariam įsitikinimui, nebūtinai yra vaisiaus sunokimo ženklas.