Tiksliai nėra žinoma, kur ir kada atsirado humusas. Viena versija tvirtina, jog ankstyviausias humuso paminėjimas siekia XIII amžių ir Kairo miestą Egipte. Nors humuso kilmė iki galo neaiški, jis laikomas vienu seniausių pasaulio patiekalų. Šiandien savo nacionaliniu patiekalu jį laiko Egiptas, Graikija, Izraelis, Jordanija, Libanas, Palestina, Sirija, Turkija. Negana to, humusas dabar taip išpopuliarėjęs, jog yra itin mėgstamas daugelyje pasaulio šalių, taip pat ir Lietuvoje.

„Tikrai matome, kad lietuviams humusas patinka ir kasmet jo nuperkama vis daugiau. Vien 2020 metais humuso pardavimai šoktelėjo 32 proc. Bendrai per praėjusius metus mūsų parduotuvių klientai įsigijo beveik 177 tūkst. įvairios talpos indelių arba daugiau nei 38 tonas įvairių rūšių humuso“, – skaičiais apie Lietuvos gyventojų meilę humusui iliustruoja prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

Kodėl jis toks naudingas?

Pagrindinės humuso sudedamosios dalies – avinžirnių – nauda apibūdinama paprastai. Tai ir patiekalas, ir užkandis, dažnai padėsiantis išspręsti galvosūkį, ką užkasti, jog paskui netektų gailėtis. „Avinžirniai turi kur kas didesnę maistinę naudą nei kiti ankštiniai augalai, jie savo maistinėmis savybėmis aplenkia net ir juodąsias pupeles. Be to, avinžirniuose gausu geležies, padedančios gaminti hemoglobiną, ir kalio – itin svarbaus mineralo auginant raumenis, reguliuojant skysčius kūne, kraujo spaudimą. Avinžirniuose gausu maistinių skaidulų: 100 gramų virtų avinžirnių yra net 30 proc. rekomenduojamos paros normos, o tai bene ideali kombinacija tiems, kas rūpinasi savo sveikata“, – pasakoja tinklo „Maxima“ maisto gamybos ekspertė. Brigita Baratinskaitė.

Humuso įvairovė

Humusas nenusileidžia ne tik maistine savo nauda, bet ir skonių įvairovės palete. „Nors klasikiniu visame pasaulyje laikomas avinžirnių humusas, tačiau šiandien galima rasti įvairių humuso rūšių ir skonių, pavyzdžiui, saldžiųjų bulvių, burokėlių, jalapeno, žaliųjų čili ir tajų kokosų kario. Mūsų pirkėjai pirmenybę teikia Artimųjų Rytų klasikai – avinžirnių humusui, nors itin populiarus ir raudonųjų paprikų skonio humusas“, – pasakoja B. Baratinskaitė.

Humusas, savo sudėtimi, gali skirtis, priklausomai nuo to, kokios šalies nusistovėjusiais principais jis yra pagamintas. „Pavyzdžiui, Turkijoje humuse alyvuogių aliejus yra pakeičiamas sviestu. Į humusą kai kurie kartais mėgsta įdėti šaukštelį graikiško jogurto ir aitriųjų paprikų. Tačiau klasikinio humuso recepte beveik visada yra avinžirniai, sezamų pasta (tahini), citrinos sultys ir česnakas“, – humuso ruošimo niuansais dalijasi B. Baratinskaitė.

Su kuo jį valgyti?

Pašnekovė dalinasi keliais būdais, kaip galima mėgautis humusu:

Sviestą sumuštiniuose pakeiskite humusu. Ant tokio humuso sutepto sumuštinio dėkite įvairiausias daržoves, daigus, žalumynus, sėklas, riešutus. Tiks ir keptas ar virtas kiaušinis, sūriai, vytintas kumpis. Beje, duoną ar batoną prieš ruošiant sumuštinius galite paskrudinti.

Mėgaukitės humusu tiesiog su šviežiomis daržovėmis (kokiomis tik mėgstate – paprikomis, morkomis, agurkais ir t. t.) ar orkaitėje keptomis daržovėmis.

Humusas gali būti ir pagrindinis patiekalas kartu su, pavyzdžiui, orkaitėje keptomis bulvytėmis ir šviežiomis salotomis.

Naudokite kaip padažą savo ruoštoms buritoms ar tortilijoms.

Ko reikia geram humusui paruošti?

Avinžirniai yra klasikinio humuso pagrindas. Galite naudoti konservuotus arba pačių virtus avinžirnius. Tahini pasta iš maltų sezamo sėklų paverčia humuso skonį neįtikėtinu. Šviežiai spaustos citrinų sultys padeda sureguliuoti rūgštumą. Skiltelė česnako suteikia humusui aštrumo. Jei nemėgstate šviežių česnakų aštrumo, galite naudoti keptą česnaką ar česnako miltelius. Malto kumino ir šiek tiek druskos bei pipirų, kurie skoniui suteikia daugiau atspalvių ir sodrumo. Dėl humuse naudojamo alyvuogių aliejaus, jo tekstūra tampa prabangi. Reikės iki pusės stiklinės lengvo skonio atspalvius turinčio alyvuogių aliejaus. Ir vandens – pagal poreikį. 

Jei humusą nuspręstumėte gaminti be tahini pastos, būkite ramūs, nebūsite pirmieji. Vieni mėgsta šį skonį, kiti tikrai gali ir be jo apsieiti. Tokiu atveju, įpilkite daugiau alyvuogių aliejaus. Arba vietoje tahini pastos naudokite kreminį žemės riešutų sviestą. Jei norite pridėti kitų atspalvių humuso skoniui, galite naudoti raudonuosius pipirus, alyvuoges ar kedro riešutus – taip pat puikūs variantai.

Kaip pagaminti humusą?

Jei naudojate konservuotus avinžirnius, viso likusio skysčio neišpilkite – jis puikiai pagerins humuso skonį. Norint pagaminti nuostabios kreminės tekstūros humusą, pirmiausia pašalinkite avinžirnių odeles. Jas galima lengvai nuimti spaudžiant avinžirnius tarp pirštų. Tai labai lengva, bet užtrunka maždaug 10 minučių. Šis žingsnis nėra būtinas, tačiau tik be odelių galėsite išgauti humusą be jokių gumulėlių – itin kreminės tekstūros. 

Į indą, skirtą plakimui, ar virtuvinį kombainą, kuriuo trinsite humusą, įdėkite šaukštą tahini pastos ir apšlakstykite spaustos citrinos sultimis. Plakite maždaug 1 minutę laiko, kol išgausite tirštą pastą.

„Nuo šio žingsnio nėra svarbu, kokia eiga trinsite produktus, bet ruošiant neskubėkite ir įsitikinkite, jog humuso trynimui skyrėte pakankamai laiko. Nestabdant trintuvo, į humuso indą sudėkite susmulkintą šviežią česnaką, kuminą, paskaninkite druska ir pipirais bei supilkite alyvuogių aliejų. Pabaigoje į humusą galite įpilti šiek šalto vandens ir darsyk perplakti. Vanduo padės humusą paversti galutinai kreminiu, nors jis nėra būtinas – atsižvelkite į tai, kokia humuso tekstūra – tirštesnė ar skystesnė – jums priimtinesnė“, – receptu dalinasi maisto gamybos ekspertė B. Baratinskaitė.