- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Aplinkos ministerijos gamtininkai gretimame kieme, sutarę su gyventojais, vakar nupjovė ten augusias uosialapio klevo atžalas ir nori dar kartą paraginti žmones kovą su invazinėmis rūšimis, kad jos neplistų mūsų šalyje, pradėti nuo savo kiemo.
Uosialapiai klevai – viena iš invazinių rūšių. Jie Lietuvoje buvo pradėti auginti apie 1930 m. ir gausiai išplito upių pakrantėse, aplink miestus ir gyvenvietes, palei kelius, apleistuose laukuose ir kt. Jų sąžalynai labai keičia vietinių augalų rūšinę sudėtį, o žiedadulkės žmogui gali sukelti alergiją. Nupjovus uosialapius klevus, iš jų kamienų išauga daug atžalų, kurios formuoja tankius brūzgynus. Todėl būtina sunaikinti šaknų sistemą, kad neišaugtų atžalos. Tai padaryti galima į nupjautus kelmus įkalant kapsules su herbicidais arba herbicidais nudžiovinus medį ir tada jį nupjovus, o iki 1,5 cm aukščio atžalas reikėtų išrauti.
Nupjovę uosialapio klevo atžalas, išgręžę skyles kelme ir įkalę kapsules su herbicidais, ministerijos gamtininkai vakar išrovė dar trijų invazinių augalų – šėriuotosios šiušelės, kanadinės rykštenės ir smulkiažiedės sprigės – žydinčius stiebus, kad neplistų sėklomis. Šie augalai mūsų šalyje buvo pradėti auginti kaip dekoratyviniai ir šiuo metu sparčiai plinta apleistose teritorijose, skverbiasi į natūralias augalų buveines ir išstumia vietines rūšis. Nors dauguma vietinių augalų jau yra peržydėję, bet apleisti laukai, pievos, kelkraščiai dar iki pat šalnų baltuos nuo šėriuotųjų šiušelių ir geltonuos nuo rykštenių žiedų. Šias rūšis patariama naikinti jas nuolat pjaunant ar išraunant, kad nesubrandintų sėklų ir neplistų jomis.
Viena didžiausių kliūčių kovojant su invazinėmis rūšimis – klaidingas požiūris į jas. Nemažai žmonių vis dar mano, kad invaziniai augalai ir gyvūnai yra gražūs, todėl nereikia jų naikinti. Pavyzdžiui, Europoje pradėjus plisti pilkosioms voverėms, gamtininkai siekė nedelsiant sustabdyti jų plitimą, bet tam priešinosi visuomenė, o vėliau, kai tos voverės išplito, jas naikinti buvo per vėlu.
Norint laiku sustabdyti invazinių rūšių plitimą, būtina, kad prisidėtų ir gyventojai, o uždelsus teks brangiai sumokėti. Antai 2008 m. Europos Sąjungoje, siekiant kontroliuoti invazines rūšis ir pašalinti žalos padarinius, buvo išleista daugiau kaip 10 mlrd. eurų, bet neabejojama, kad iš tikrųjų išleidžiama gerokai daugiau, nes daugelyje šalių tokios išlaidos anksčiau nebuvo skaičiuojamos.
Kovai su biologinėmis invazijomis JAV per metus išleidžiama apie 80 mlrd. eurų. Šie iškalbingi skaičiai tik patvirtina, kad ne tik aplinkosaugininkams, bet ir visuomenei reikia raitotis rankoves kovojant su invazinėmis rūšimis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
S. Gentvilas: dėl žievėgraužio tipografo daromos žalos gali būti vykdomi sanitariniai kirtimai3
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad nors žievėgraužio tipografo populiacija yra mažesnė, negu pernai, dėl šiuo metu esančios sausros numatyta kartelė gali būti peržengta. Dėl šios priežasties, anot jo, dalyje savivaldybių ...
-
Užfiksuota pirmoji šiais metais tropinė naktis1
Užfiksuota pirmoji šiais metais tropinė naktis, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. ...
-
Asilas pasirinko kitą šeimą4
Pagaliau paaiškėjo, kur pradingo prieš penkerius metus Kalifornijoje iš Drewry šeimos pasprukęs asilas vardu Dieselis. Visai neseniai gyvūnas aptiktas laisvėje gyvenančių šiaurinių elnių bandoje. Buvę šeiminin...
-
Pievų purškimas nuo erkių: tai tas pats, kas miesto žvirblius naikinti patrankomis13
Kai retai lankomoje sodyboje ar namie po lietaus žolė pradeda dygti iki kelių, ne tik patys purškiamės nuo erkių, bet ir norime, kad mūsų laukai būtų nupurkšti. Pasirodo, dabar tokios paslaugos populiarėja. Apie tai, kiek tai veiksminga...
-
Raganų eglę žudo kenkėjai7
Turistų dažnai lankoma Raganų eglė, auganti Rambyno regioniniame parke, neatsigina kenkėjų. Specialistai ėmėsi gydymo, kad būtų prailgintas eglės gyvavimas. ...
-
Riešės kaime ugniagesiai gelbėjo tvoroje įstrigusią stirną1
Vilniaus rajone ugniagesiai gelbėjo tvoroje įstrigusią ir susižeidusią stirną. ...
-
Keis Sosnovskio barščių naikinimo strategiją11
Sosnovskio barščių problemai Lietuvoje gilėjant Valstybinių miškų urėdija ir Aplinkos ministerija teigia keičiančios jų naikinimo strategiją. ...
-
Kaip, švenčiant gamtoje, ne tik mėgautis, bet ir ją apsaugoti3
Artėja Joninės, viena laukiamiausių švenčių Lietuvoje, kai daugelis gyventojų keliauja į gamtą pasidžiaugti ilgiausia metų diena ir trumpiausia naktimi, o dažnai ir lieka nakvoti palapinėse ar sodybose. ...
-
Tikintiems žolynų galiomis per Jonines yra ką veikti
Joninių išvakarėse žolininkės iki šiol keliauja į laukus prisirinkti vaistinių žolelių. Nuo seno tikėta, kad šiuo laikotarpiu pilnatve alsuojanti augalija tampa ypatinga, tad svarbu prisirinkti tuo metu žydinčių vaistinių žol...
-
Kuršių nerijoje ereliukai turi žiedus
Birželio pradžioje Kuršių nerijoje pradėti žieduoti jūrinių erelių jaunikliai. Čia peri dvylika šių plėšriųjų paukščių porų, tačiau tik devynios jų šiemet augina jauniklius. Nors jau gana nemaži, tačiau er...