Pernai Kauno apskrityje buvo ištirta 397 šachtinių šulinių vanduo, kurį maistui naudoja  nėščiosios ir kūdikiai iki 6 mėn. amžiaus. Nustatyta, kad leidžiama nitritų norma buvo viršyta 10, amoniako – taip pat 10, o nitratų – net 121 šulinio vandenyje, praneša Kauno visuomenės sveikatos centras.

Anot specialistų, mikrobiologinės taršos šachtinio šulinio vandenyje iš viso neturėtų būti, tačiau iš 238 tirtų šulinių, žarninių lazdelių rasta 31, o žarninių enterokokų – 80 šulinių vandenyje.

Iki 2011 m. liepos 16 d. šachtinių šulinių geriamajame vandenyje buvo tiriamos analitės – amoniakas, nitritai, nitratai, žarninė lazdelė E. coli ir žarniniai enterokokai, antrąjį pusmetį – tik azoto grupės junginiai: nitritai ir nitratai.

Dažniausiai higienos normos reikalavimų dėl cheminės vandens taršos (nitratų, nitritų, amoniako) neatitiko Kėdainių rajone esančių šachtinių šulinių vandens mėginiai. Iš 66 paimtų mėginių, 37-iuose buvo nustatyta padidinta cheminė tarša.

Tuo metu Kauno rajone iš 68 mėginių padidinta cheminė tarša nustatyta 13 mėginių.

Didžiausia nitratų koncentracija geriamajame vandenyje užfiksuota Raseinių seniūnijoje, Pagedočio kaime – ji siekė iki 511 mg/l (50 mg/l), bei Kėdainių rajono Krakių seniūnijoje, Pajieslio kaime, – iki 342,8 mg/l.

Mikrobiologinė vandens tarša dažniausiai buvo nustatoma Kėdainių ir Raseinių rajonuose esančių šulinių vandenyje. Kėdainių rajone iš 31 tirto mėginio, 7-iuose rasta žarninių lazdelių, o 15-oje – žarninių enterokokų, Raseinių rajone iš 43 mėginių, 5-iuose rasta žarninių lazdelių ir 21-ame mėginyje – žarninių enterokokų.

Kauno visuomenės sveikatos centro vyriausiasis specialistas Robertas Jakimonis primena, kad šachtinio šulinio vanduo, kuris neatitinka saugos ir kokybės reikalavimų, yra netinkamas gerti ar naudoti maisto ruošimui.

Toks vanduo gali būti ypač pavojingas nėščiosioms ir kūdikiams iki 6 mėn. amžiaus. Vartojant vandenį, kuriame yra padidėjęs nitratų kiekis, padidėja ir methemoglobinemijos rizika (ypač kūdikiams). Ligos metu stipriai išauga methemoglobino koncentracija kraujyje. Ji apsunkina deguonies pernešimą iš plaučių į audinius. Kūdikiams atsiranda dispepsinių reiškinių, dusulys, pamėlsta oda ir gleivinės. Sunkiais atvejais atsiranda traukuliai ir kūdikis gali mirti.

Todėl specialistai dar kartą ragina visus gyventojus kiekvienais metais išsitirti savo šachtinių šulinių vandenį, jeigu jį geria ar (ir) vartoja maisto ruošimui.