Pasaulinė sveikatos organizacija įspėja dėl ligų antplūdžio, nes jas sukeliančios bakterijos vis dažniau tampa atsparios antibiotikams. Pasak mokslininkų, taip atsitiko dėl neteisingo antibiotikų vartojimo ne tik gydant žmones, bet ir juos naudojant gyvulininkystėje bei buityje.

Bakterijų atsparumas vaistams – dvi dienas Vilniuje truksiančios Europos konferencijos tema, praneša LRT Televizijos naujienų laida „Šiandien“.

Ar maisto produktai užteršti bakterijomis, ar juose yra antibiotikų likučių, kurie gali patekti į mėsą ar pieną gydant gyvulius, tiria Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas. Pernai čia buvo ištirta daugiau kaip milijonas mėginių, paimtų iš ūkių ir konkrečių ūkininkų. Tačiau leidžiamos antibiotikų normos buvo viršytos tik 13 mėginių.

Maisto produktų mikrobiologinių tyrimų specialistai sako, kad gydyti gyvulius antibiotikais nėra uždrausta, tačiau prieš mėsai patenkant į rinką reikia išlaukti, kol antibiotikai suskyla. Vaistais gydytų gyvulių mėsa pirmiausia yra tiriama metodu, paremtu bakterijų augimu.

„Lėkštelės yra užkrečiamos gyvomis bakterijomis, tada ant tos lėkštelės dedami mėsos gabaliukai ir žiūrima: jeigu aplink mėsą neauga bakterijos, vadinasi, ta mėsa turi antibiotikų, kurie tas bakterijas žudo. Tai tik aptikimo metodas, o chemikai tiksliai pasako, koks tai antibiotikas ir koks kiekis“, – aiškino Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto skyriaus vedėjo pavaduotoja Jovita Petruškevičienė.

Pasaulyje 50 proc. pagamintų antibiotikų sunaudojama veterinarijoje. Ir nors, pasak specialistų, Lietuvoje nei piene, nei žalioje mėsoje antibiotikų beveik visai neaptinkama, bet dar prieš trejus metus Rusijos Federalinė veterinarijos tarnyba dėl rastų antibiotikų buvo uždraudusi į šalį įvežti kai kuriuos lietuviškus pieno produktus.

„Pas juos yra Rusijos patvirtinti standartai, o mes naudojamės Europos Sąjungos standartais. Tai reiškia, kad nustatymo metodikos kartais skiriasi. Antras dalykas, kartais ir dydžiai yra skirtingi“, – teigė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Zenonas Stanevičius.

Kiti 50 proc. antibiotikų skiriami ligoms gydyti. Bėda ta, kad žmonės dažnai savo iniciatyva antibiotikais gydosi patys ir juos naudoja ligoms, kurias sukelia ne bakterijos, o virusai,  t. y. bronchitui, sinusitui, gerklei ar kosuliui gydyti.

Taip netinkamai naudojami antimikrobiniai preparatai skatina atsparių antibiotikams mikroorganizmų plitimą. Ligos tampa sunkiau įveikiamos.

Be to, gydytojai dažnai antibiotikus skiria nenustatę konkretaus ligos sukėlėjo, t. y. plataus veikimo spektro vaistą, vietoj konkretaus. Lietuvoje jau yra ligų, kurios antibiotikams darosi vis atsparesnės. Tai gonorėja, tuberkuliozė.

„Sergamumas tuberkulioze Lietuvoj mažėja, bet iki šiol yra aukščiausias tarp kaimynų ir aukščiausias Europos Sąjungoje. O standartizuotu mirtingumo rodikliu nuo tuberkuliozės mes pirmaujame, lenkiame netgi Rumuniją. Tai irgi tas pats mikrobų atsparumo klausimas“, – teigė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius  prof. dr. Saulius Čaplinskas.

Anot jo, paskyrus siauro spektro antibiotiką, labai svarbu suvartoti pilną gydymo kursą, nes atsparumas vaistams vystosi ne tik dėl netinkamai parinkto medikamento, bet ir dėl nepakankamos antibiotikų dozės.

Pasak gydytojų, jeigu medikai prieš skirdami vaistus dažniau atliktų kraujo tyrimus ir nustatytų, ar ligą sukėlė virusas, ar bakterija, antibiotikai būtų paskiriami tiksliau ir ligoms gydyti būtų išleidžiama mažiau lėšų. Lietuvoje vien tuberkuliozės gydymui per metus išleidžiama 50 mln. litų.