- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos ekonomikai pradedant po truputį atsitiesti po gilios recesijos, paskolų rinka šalyje vėl pradeda augti, pastebi „Swedbank“ specialistai.
Palyginus su 2009 m. sausio-vasario mėnesiais, būsto paskolų per tą patį 2010 m. laikotarpį banke pasirašyta beveik 3 kartus daugiau.
„Absoliučiais skaičiais šis augimas dar nėra itin didelis, nes 2009 m. pradžioje nekilnojamojo turto rinka buvo beveik sustingusi, tačiau tendencija jau matoma“, - sako Jūratė Gumuliauskienė, „Swedbank“ Finansavimo departamento direktorė.
„Swedbank“ kovo mėnesį ėmė taikyti palankesnes būsto paskolų sąlygas. Nuo šiol klientams, perkantiems ar statantiems būstą, reikės investuoti mažiau savų lėšų, nes bankas finansuos iki 80 proc. būsto vertės. 2009 m. banko finansuojama dalis galėjo siekti iki 70 proc.
„Ir toliau atidžiai vertinsime kiekvieną klientą, kartu su juo skaičiuosime jo pajamas bei galimybes grąžinti kreditą. Rekomenduojame, kad mėnesio finansinių įsipareigojimų įmoka neviršytų 40 proc. pajamų, o mažiau uždirbantiems - iki 20-30 proc. bendrų grynųjų namų ūkio pajamų. Pastebime, kad klientai, imdami paskolą, elgiasi daug atsakingiau - skolinasi, kai yra tikri dėl savo darbo vietos stabilumo ir finansinių perspektyvų, aktyviau konsultuojasi banke“, - sako J.Gumuliauskienė.
Vidutinė šiuo metu banke pasirašomų būsto paskolų suma yra apie 155 tūkst. litų. Dažniausiai perkami standartiniai butai naujos statybos namuose, o vidutinė paskolos trukmė yra 25 m., populiariausia paskolos valiutai - eurai.
„Lyginant su 2007 m. duomenimis, vidutinė paskolos suma sumažėjo apie 16 proc. Tai daugiausiai lėmė sumažėjusios nekilnojamojo turto kainos bei tai, kad šiuo metu klientai pirmiausia renkasi standartinius butus, kurie yra pigesni“, - pastebi „Swedbank“ Finansavimo departamento direktorė.
Itin paklausūs yra banko finansuotų nekilnojamojo turto vystytojų siūlomi būstai, kuriems įsigyti bankas siūlo geresnes sąlygas - finansuoja iki 95 proc. būsto vertės, siūlo ilgesnį nei įprasta paskolos grąžinimo terminą (iki 40 m.), nuo 2,4 proc. kintamą metinę palūkanų normą bei galimybę per visą paskolos laikotarpį atidėti paskolos grąžinimą iki 3 metų.
Atsižvelgdamas į situaciją finansų rinkoje „Swedbank“ taip pat vidutiniškai apie 2 proc. sumažino palūkanas asmeninėms ir vartojamosioms paskoloms litais.
„Vartojamosios paskolos vidutinis dydis šiuo metu yra apie 7,5 tūkst. litų - 12 proc. mažesnis nei 2009 m. pradžioje. Dažniausiai ji imama didesniems pirkiniams įsigyti, būsto remonto darbams“, - sako J.Gumuliauskienė.
Pirmaisiais 2010 m. mėnesiais iš „Swedbank“ Lietuvos gyventojai vartojimo reikmėms skolinosi daugiausiai. Tiek praėjusiais, tiek šiais metais „Swedbank“ suteikė daugiau nei 60 proc. bankų rinkoje suteiktų vartojamųjų paskolų.
„Savo klientams siūlome visą bankininkystės paslaugų spektrą, derindami jas konkrečiam klientui ir taip jam kurdami pridėtinę vertę. Besinaudojantiems įvairiomis banko teikiamomis paslaugomis bei pervedantiems atlyginimą į sąskaitą „Swedbank“ klientams, kurių mokėjimų istorija yra gera, bankas taiko geresnes paskolų sąlygas bei žemesnę nei standartinė paskolų kainodarą“, - dėmesį lojaliam klientui akcentuoja J.Gumuliauskienė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žiniasklaida: ES svarsto nutraukti prekybos tyrimą dėl Kinijos padarytų nuostolių Lietuvai7
Europos Sąjunga (ES) svarsto, ar nutraukti jautrų prekybos tyrimą prieš Kiniją dėl įtariamos ekonominės prievartos, nukreiptos prieš Lietuvą. ...
-
Dėl laidojimo pašalpos – priekaištai: dabartinės užtenka tik karstui nusipirkti15
Valdžia nesutaria, ar didinti ir kiek laidojimo pašalpą. Kasmet ji didinama maždaug 100 euru, tačiau Seimas dar pernai pasiūlė pašalpą padvigubinti. Vietoj dabar, mirus žmogui, išmokamos vienkartinės 560 eurų sumos – mokėt...
-
Šadžius: jei nesirūpinsi tvariu gynybos finansavimu, kažkuriuo momentu už skolas mokėsi dvigubai10
Finansų ministras Rimantas Šadžius pripažįsta – krašto gynybos finansavimo didinimas tik skolintomis lėšomis turi nemažai trūkumų. Ministro teigimu, politikai, nepasirūpinę, kaip išlaidas pagrįsti tvariais ša...
-
Darbdaviai priešinasi Ruginienės iniciatyvai: kainuotų iki 200 mln. eurų9
Seimui pirmu balsavimu pritarus siūlymui Sausio 13-ąją padaryti nedarbo diena, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė palaiko idėją įvesti papildomą laisvadienį, neatsisakant kitos nedarbo dienos. Tokią iniciatyvą neigiamai vertina v...
-
Opozicija dvejoja, ar valdantiesiems pavyks rasti lėšų gynybai skirti 5–6 proc. BVP6
Opozicinių liberalų bei „valstiečių“ Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai dvejoja, ar valdantiesiems tam pavyks rasti finansavimo šaltinių, siekiant artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vi...
-
Ieškant lėšų gynybai Nausėda siūlo konsoliduoti pajamų apmokestinimą pagal dydį11
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) prezidentas Gitanas Nausėda ragina lėšų ieškoti įgyvendinant konsoliduotą pajamų apmokestinimą pagal dydį, perži...
-
Valiūnas: jei norime gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP, svarbu užtikrinti teisingą jų naudojimą6
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus, kad 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet reikėtų skirti 5-6 proc., asociacijos „Investors‘ Forum“ vadovas Rolandas Valiūnas teigia, kad tiek didinant išlaidas saugumui b...
-
Paluckas: siekiant didinti išlaidas gynybai iki 6 proc. nuo BVP, būtinos lėšos ir iš Europos11
Norint įgyvendinti Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5-6 proc., ministras pirmininkas Gintautas Paluckas nurodo, jog tam bus reikalingos ne tik nacionalinės, bet ir Europos suteiktos l...
-
Budbergytė: nematau pagrindo tvaraus šaltinio, iš kurio galėtume finansuoti5
Socialdemokratė Rasa Budbergytė įsitikinusi, kad siekiant realizuoti Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5–6 proc. – mokestinės politikos ir viešųjų išlaid...
-
Premjero patarėjas: tai – ir didžiulė atsakomybė mokesčių mokėtojų pinigus naudoti skaidriai3
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) premjero atstovas sako, kad Vyriausybė išlaidas šalies saugumui supranta plačiąja prasme. ...