- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Premjero patarėjas: tai – ir didžiulė atsakomybė mokesčių mokėtojų pinigus naudoti skaidriai
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) premjero atstovas sako, kad Vyriausybė išlaidas šalies saugumui supranta plačiąja prasme.
„Mūsų šalis siunčia stiprią žinutę, kad yra pasirengusi visomis priemonėmis užtikrinti savo piliečių saugumą. Kalbame ir apie valią, ir apie galią gintis“, – komentuodamas VGT sprendimą penktadienį BNS sakė premjero atstovas spaudai Justinas Argustas.
„Išlaidas gynybai ir saugumui suprantame plačiąja prasme – tai investicijos ir į mūsų kariuomenę, energetikos ir susisiekimo sektorius, sveikatos ir švietimo bei kitas svarbias sritis. Kitaip tariant, ir ligoninės, ir keliai, ir žmonių švietimas, ir apsirūpinimas energija – investicijos į didesnį saugumą“, – teigė jis.
Anot jo, premjero Gintauto Palucko požiūriu, siekiant tvaraus ir ilgalaikio finansavimo, būtinos sutelktos visos Europos Sąjungos šalių pastangos.
Suprantama, didesnis gynybos ir saugumo finansavimas – ir didžiulė atsakomybė mokesčių mokėtojų pinigus naudoti skaidriai.
„Kalbame ir apie lėšas iš Europos gynybos fondo, kuris funkcionuotų panašiai kaip RRF bei teiktų ženklią finansinę pagalbą pafrontės valstybėms, tai – ir gynybos pramonės plėtra, ir kiti skolinimosi instrumentai“, – galimus finansinius šaltinius papildomoms krašto apsaugos išlaidoms vardijo J. Argustas.
Anot jo, gali būti svarstomas ir įvairių lengvatų atsisakymas.
„Premjeras atkreipia dėmesį, kad yra visas spektras viešųjų paslaugų, kurioms reikalingas didesnis finansavimas, todėl reikia peržiūrėti visokias lengvatas, išlygas, išimtis bei pagalvoti apie mokestinės naštos perskirstymą, kad stipresnieji prisidėtų šiek tiek daugiau“, – nurodė J. Argustas.
„Suprantama, didesnis gynybos ir saugumo finansavimas – ir didžiulė atsakomybė mokesčių mokėtojų pinigus naudoti skaidriai, atsakingai, efektyviai ir rezultatyviai“, – pridūrė jis.
Penktadienį VGT sutarė, kad gynybos finansavimą būtina didinti, norint pilnus nacionalinės divizijos ir kitus kritinius infrastruktūros pajėgumus pasiekti iki 2030 metų.
Šių metų valstybės biudžete krašto apsaugai numatyta kiek daugiau nei 3 proc. BVP, tačiau naujosios Vyriausybės iniciatyva padidintas skolinimosi limitas atriša rankas pasiskolinus skirti papildomą finansavimą, leisiantį pasiekti 4 proc. BVP asignavimus.
„Nemuno aušros“ frakcija Seime turi 19 narių ir yra trečia didžiausia frakcija parlamente.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Sugiharos namų ekspoziciją a...
-
2025 m. „Eurovizijos“ atra...
-
Atidarytas Vilniaus trumpųj...
-
Eurolyga: Kauno „Žalgiris...
-
„Eurovizijos“ atrankos ...
-
Lietuvos futbolo federacijos s...
-
Kauno miesto poliklinikos darb...
-
Žuvusiųjų pagerbimo ceremon...
-
Iškilminga valstybės vėliav...
-
Pilietinė iniciatyva „Perga...
-
Ieškant lėšų gynybai Nausėda siūlo konsoliduoti pajamų apmokestinimą pagal dydį3Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) prezidentas Gitanas Nausėda ragina lėšų ieškoti įgyvendinant konsoliduotą pajamų apmokestinimą pagal dydį, perži...
-
Valiūnas: jei norime gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP, svarbu užtikrinti teisingą jų naudojimą1Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus, kad 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet reikėtų skirti 5-6 proc., asociacijos „Investors‘ Forum“ vadovas Rolandas Valiūnas teigia, kad tiek didinant išlaidas saugumui b...
-
Paluckas: siekiant didinti išlaidas gynybai iki 6 proc. nuo BVP, būtinos lėšos ir iš Europos9Norint įgyvendinti Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5-6 proc., ministras pirmininkas Gintautas Paluckas nurodo, jog tam bus reikalingos ne tik nacionalinės, bet ir Europos suteiktos l...
-
Budbergytė: nematau pagrindo tvaraus šaltinio, iš kurio galėtume finansuoti4Socialdemokratė Rasa Budbergytė įsitikinusi, kad siekiant realizuoti Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5–6 proc. – mokestinės politikos ir viešųjų išlaid...
-
Verslas apie gynybos finansavimą: „kosmosas“3Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus gynybos finansavimą 2026–2030 m. didinti iki 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), verslo bendruomenė sprendimą sveikina, o lėšas didinti ragina plečiant skolinimosi apimtis per europinius...
-
Registrų centras: Lietuvos NT vertė sparčiai kylaVisas Lietuvoje esantis registruotas nekilnojamasis turtas (NT) šių metų sausio 1-ąją buvo įvertintas 205 mlrd. eurų – 9 proc. daugiau nei prieš metus, penktadienį pranešė masinį NT vertinimą atlikęs Registrų centras (RC)...
-
Uostamiesčio studentai nori mažiau mokėti už mašinų stovą1Uostamiesčio studentai dažnai susiduria su automobilių stovėjimo vietų stygiumi. Mašinomis atvykstantys jaunuoliai neranda vietų, o ir pasistatę toliau nuo fakultetų vis tiek turi susimokėti rinkliavą. Visgi siekiant skatinti tvarumą siūlomo...
-
Skardžiui nepavyko panaikinti prievolių hidrotechninių statinių savininkamsAplinkos ministerija teisėtai įpareigojo hidroelektrinių ir kitų hidrotechninių statinių naudotojus teikti informaciją apie vandens lygio pokyčius bei stebėti žuvų pralaidos efektyvumą, galutinai nusprendė teismas. ...
-
Čmilytė-Nielsen: Maisto tarybos kūrimas – mėginimas parodyti, kad kažką darome7Seimo pirmininko pavaduotoja Viktorija Čmilytė-Nielsen skeptiškai vertina Vyriausybės planus įsteigti Maisto tarybą. Ji teigia abejojanti efektyviais tarybos veiklos rezultatais. ...
-
Ar Vyriausybei pavyks sureguliuoti maisto kainas?Vyriausybei ketinant steigti kainų priežiūra užsiimsiančią Maisto tarybą socialdemokratė Rasa Budbergytė teigia, kad jos paskirtis būtų ne kainų kontrolė, o priežasčių ir išeičių ieškojimas, kaip spręsti brangstančių maisto p...