- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Aplinkos ministerija teisėtai įpareigojo hidroelektrinių ir kitų hidrotechninių statinių naudotojus teikti informaciją apie vandens lygio pokyčius bei stebėti žuvų pralaidos efektyvumą, galutinai nusprendė teismas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) sausio 15 dieną galutinai atmetė Seimo Audito komiteto pirmininko, „Nemuno aušros“ frakcijos atstovo Artūro Skardžiaus skundą dėl 2023 metų birželį ministro patvirtinto Tvenkinių ir patvenktų ežerų naudojimo ir priežiūros tvarkos aprašo atitikimo Konstitucijai.
„Šis reguliavimas yra tinkama ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų ir visuotinai svarbių aplinkosaugos tikslų (...). Atsižvelgta ir į tai, kad automatiniu būdu renkama informacija apie vandens lygį yra nepakankama ekstraordinarių situacijų atveju“, – pranešė LVAT.
Anot teismo, galimi nepatogumai ar administracinė našta dėl informavimo nepakankami pripažįstant reguliavimą neproporcingu, o hidrotechninių statinių naudotojų interesai negali būti iškeliami aukščiau bendrų visuomenės interesų.
Be to, įpareigojimas užtvankų savininkus ar valdytojus savo lėšomis stebėti žuvų pralaidos efektyvumą ir imtis priemonių jam pagerinti atitinka teisės aktus ir nepažeidžia Konstitucijos.
A. Skardžius teismams teigė, jog ministerijos priemonės „prieštarauja tiek Konstitucijai, tiek konstituciniams principams ir toks reglamentavimas yra nesuderinamos su aukštesnės galios teisės aktais.“
„Hidroelektrinių savininkai yra įpareigojami ne tik įrengti naujas pralaidas, bet savo lėšomis rekonstruoti ir kito statytojo (šiuo atveju valstybės) įrengtas pralaidas, tačiau tokie įpareigojimai jiems yra visiškai neproporcinga priemonė“, – teismui teigė A. Skardžius.
Savo ruožtu Aplinkos ministerija tokius argumentus vadino nepagrįstais ir teigė, kad gamtos apsauga yra valstybės konstitucinė priedermė.
„Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra pabrėžęs, kad pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės. Jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė“, – teismui aiškino ministerija.
Pagal buvusio ministro Simono Gentvilo užpernai patvirtintą tvarkos aprašą hidrotechninių statinių naudotojai privalo informuoti apie vandens lygio pasikeitimus, matavimo ar duomenų perdavimo gedimus bei užtvankos savininko ar valdytojo lėšomis stebėti žuvų pralaidos efektyvumą ir jį gerinti.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Gyvybės draudimo išmokos: tyrimas atskleidė svarbų faktą
Tyrimas atskleidė, kad gyvybės draudimą turi daugiau nei pusė lietuvių, tačiau kas antras nežino apie visas taikomas apsaugas. Dauguma gyventojų mano, kad gyvybės draudimo išmoka išmokama tik mirties bei nelaimių atvejais. Tačiau ekspe...
-
Hofmanas po gripo protrūkio paukštyne: turim imtis priemonių, kad neištiktų blogiausias scenarijus
Žemės ūkio produktų prekybos grupės „Groward Group“ Vilkyčių paukštyne dėl paukščių gripo nugaišus tūkstančiams vištų, žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas teigia, kad šios ligos protrūkis gali nei...
-
Vyriausybė pritarė sankcijų rusams ir baltarusiams pratęsimui dar metams
Rusijai tęsiant plataus masto karą Ukrainoje, Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad dar metams būtų pratęstos nacionalinės sankcijos rusams ir baltarusiams. ...
-
Po degalų akcizų padidinimo – ministro įžvalgos: rytoj gali nutikti, kad visi pilsis Lietuvoje
Nuo sausio įsigaliojus didesniems kuro akcizams finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad dar anksti vertinti jų įtaką ekonomikai ir pajamų surinkimui. ...
-
Šadžius pavėlino mokesčių pakeitimų datą: ko tikėtis
Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad šiuo metu rengiami mokesčių pakeitimai koalicijos partneriams turėtų būti pristatyti pirmoje vasario pusėje. ...
-
Ministrai: dar svarstoma, ar atsiimti skundą iš ES teismo
Finansų bei teisingumo ministrai sako, jog vis dar svarstoma, ar atsiimti Europos Sąjungos (ES) teismui praėjusią vasarą pateiktą ieškinį dėl Europos Komisijos (EK) sprendimo neišmokėti 8,7 mln. eurų iš Lietuvai skirtos 26 mln. e...
-
Optimistinė prognozė ekonomikai: kodėl esame geresni už kaimynus?
„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad išskirtinai teigiamos Lietuvos ekonominės tendencijos tęsis ir šiemet. BVP augimas paspartės iki 3 proc. Šiek tiek kuklesnes BVP augimo prognozes pateikė SEB banko ekonomistai, bet ir...
-
Ministro vizijos, kas galėtų išdygti šalia būsimos „Rheinmetall“ gamyklos Baisogaloje
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad šalia būsimos Vokietijos gynybos pramonės milžinės „Rheinmetall“ gamyklos Baisogaloje galėtų iškilti saulės, vėjo jėgainės ar kiti energetikos objektai. ...
-
Vyriausybė neatliko namų darbų: RRF paramą matysime kaip savo ausis?
Lietuvai vėluojant priimti mokestinius sprendimus, būtinus gauti numatytas lėšas iš Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF), Finansų ministerija tikisi jau kovą Briuseliui pateikti galutinius sprendimus,...
-
Algų lyderiai: kas aplenkė tradiciškai pirmaudavusius bankus?
Medikai, ugniagesiai, kariai ir pasieniečiai daugybę metų skundėsi dėl per mažų algų. Bet gruodį jie netikėtai tapo algų lyderiais ir net aplenkė tradiciškai pirmaudavusius bankus. Priežastys įvairios. Medikai vardija pasiteisinusias refor...