Pramonininkai prognozuoja: nors dėl išaugusios minimalios algos šiemet uždirbsime daugiau, mažės ir nedarbas, tačiau vidaus vartojimas nedidės. Tokias išvadas analitikai pateikia apibendrinę metų pradžios Lietuvos gamintojų lūkesčius. Jų analizė rodo, kad šalies ekonomika ir eksportas augs, bet vidaus vartojimą stabdys augančios kainos.
Pramonininkų prognozėmis, Lietuvai šiemet bus sunku išlaikyti euro įvedimui būtiną infliacijos lygį. Nors dėl didėjančio minimalaus atlyginimo augs daugiau uždirbančių žmonių skaičius, daugiau vartoti jie nepradės, nes dalis prekių ir paslaugų irgi brangs. O brangs dėl didesnių sąnaudų – ketvirtadaliu išaugusios minimalios algos, 2–3 centais pabrangusios elektros ir 12 centų už litrą brangusio dyzelino.
„Turint omeny, kad įmonių pelnas pernai mažėjo 3,5 procento, mes matome tokią situaciją, kai kartu su gamybos kaštų padidėjimu tas finansinis rezervas, iš kurio būtų galima kompensuoti gamybos pabrangimą, mažėja. Tai reiškia, kad brangstant gamybai neišvengiamai dalį padidėjusių kaštų teks prisiimti ir vidaus vartotojui“, – sakė Pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento analitikas Aleksandras Izgorodinas.
Gamintojų lūkesčių analizė rodo, kad šiemet maždaug tiek pat – po 3,5 proc. – augs ir vidutinis darbo užmokestis, ir infliacija. Pramonininkai prognozuoja, kad kainos labiausiai kils ten, kur darbo užmokestis sudaro iki trečdalio sąnaudų – siuvimo, baldų gamybos, maisto, paslaugų ir aptarnavimo įmonėse.
„Pavyzdžiui, siuvimo pramonėje išlaidos atlyginimams sudaro trečdalį visų gamybos sąnaudų, ir kai mes matysime, kad didėja spaudimas kelti atlyginimus, o atlyginimai kils ne tik tiems žmonėms, kurie gauna minimumą, bet ir likusiai darbo jėgai, reiškia, atitinkamai didės spaudimas įmonėms kelti produkcijos kainas“, – tvirtino A. Izgorodinas.
Maisto produktų kainos, pasak A. Izgorodino, irgi, ko gero, didės tik ten, kur naudojama daugiausia rankų darbo – pvz., konditerijos ar duonos kepimo įmonėse. Tačiau kainų kilimą gali pristabdyti konkurencija ir įmonės turės suktis didindamos našumą ar atleisdamos darbuotojus.
„Kai kuriose šakose, tarkim, paslaugų šakose – valymas, apsauga, paštas, kur yra maži atlyginimai ir kurioms tas minimumas yra aktualus, statistika rodo, kad nuo 2008 metų, nuo krizės pradžios, paslaugų kainos sumažėjo 10–20 proc. priklausomai nuo šakos, bet našumas vienam darbuotojui išaugo“, – teigė „Creditreform“ direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa.
Anot R. Trumpos, dėl padidėjusios minimalios algos šiemet mažės sezoninių darbų ir jiems samdomų darbuotojų. Mažiau, ko gero, steigsis ir naujų smulkių bendrovių. Tačiau bendra gamintojų lūkesčių analizė rodo, kad pramonininkai regi šviesias šalies ūkio perspektyvas: bendrasis vidaus produktas šiemet augs – maždaug 3 proc. Nedarbo lygis, pramonininkų nuomone, mažės beveik 2 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Populiarėja dirbtinės Kalėdų eglutės, mažiau medelių parduoda miškininkai5
Ruošdamiesi Kalėdoms gyventojai vis dažniau renkasi dirbtines egles, pastebi prekybininkai. Tačiau itin išaugus ir gyvų medelių pasiūlai, mažiau kirstinių eglių parduoda Valstybinių miškų urėdija. ...
-
Dalis restoranų per Kūčias bus pilni, vis dažniau vakarienė užsakoma į namus3
Kalėdų išvakarėse, katalikams Lietuvoje švenčiant Kūčias, vakare dirbs ne visi restoranai, tačiau kiti laukia svečių ir tikisi visiško užimtumo. ...
-
Premjeras: Lietuvoje bus kuriama valstybinė institucija, atsakinga už gynybos priemonių įsigijimą9
Premjeras Gintautas Paluckas patvirtino, kad Lietuvoje ketinama steigti valstybei pavaldžią instituciją, atsakingą už gynybos priemonių pirkimus. ...
-
Lenkijos PSE ir „Litgrid“ galutinai sutarė investuoti į „Harmony Link“
Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorei PSE patvirtinus sprendimą dėl investicijų į elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ statybą, įsigaliojo ir toks pat Lietuvos operatorės „Litgrid“ sprendimas. ...
-
Paluckas: 2025 m. valstybės biudžete gynybos finansavimas siekia 3,91 proc. nuo BVP6
Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad patvirtiname kitų metų valstybės biudžete 800 mln. eurų padidinus skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams, krašto apsaugos finansavimo dalis sieks 3,91 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). ...
-
ESO nesutinka su VERT išvadomis2
Neplaninį „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) patikrinimą atlikusi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė, kad tinklų operatorius netinkamai informavo dalį gamintojų (vystytojų), kodėl jiems nesuteikti pajėgumai pri...
-
Prezidentas pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą7
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą, pranešė Prezidentūra. ...
-
RRT: „Telia“ ne visada leidžia konkurentams naudotis ryšio tinklu
Didžiąją dalį interneto ryšio rinkos užimanti telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ ne visada sąžiningai leisdavo kitiems operatoriams pasinaudoti jos elektroninių ryšių tinklu, pareiškė Ryšių reguliavim...
-
Ministerija didina finansavimą Lietuvos šaulių sąjungai7
Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) pirmadienį pasirašė biudžeto lėšų naudojimo sutartį, kuri numato beveik 7 mln. eurų didesnį finansavimą – 20,7 mln. eurų. ...
-
Kas penktas lietuvis prieš šventes skolinasi pinigų: kokios sumos vyrauja?
Atlikta apklausa parodė, kad dauguma lietuvių prieš šventes skolinasi pinigų, o paskui turi grąžinti daugiau, su palūkanomis. Apie tai LNK žurnalistai kalbėjosi su „Credit24“ rinkodaros vadove Neringa Žemaite. ...