Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas tvirtina, kad Seime priėmus įstatymą dėl pensijų sugrąžinimo į prieškrizinį lygį teks keliais procentais padidinti įmokas į "Sodrą".

"Jei pensijos ir kitos socialinės išmokos būtų padidintos iki 2009 metų lygio jau nuo 2011-ųjų, kaip siūloma Seime, tektų didinti socialinio draudimo įmokas daugiau kaip 2 procentais, mažinti socialinio draudimo išmokas ir kitą valstybės socialinę paramą bei jos apimtis arba visiems Lietuvos gyventojams užkrauti naują skolos naštą", - pareiškė D.Jankauskas.

Dėl opozicijos inicijuoto pensijų atkūrimo įstatymo Seime gali būti balsuojama jau ketvirtadienio posėdyje. Prieš savaitę jam netikėtai vos vieno balso skirtumu pritarta po svarstymo. Šiam projektui griežtai priešinasi Andriaus Kubiliaus Vyriausybė, tvirtindama, kad jo įgyvendinimui reikės daugiau kaip pusės milijardo litų.

D.Jankauskas trečiadienį pareiškė, kad prasidėjus sunkmečiui, ženkliai kritus mokestinėms pajamoms, nuo 2009 metų pensijos buvo sumažintos vidutiniškai 5 proc.. "Tačiau šiandien jos yra didesnės, nei 2008 metų pradžioje. 2007 – 2008 metais vidutinė senatvės pensija Lietuvoje vidutiniškai buvo padidinta 55 proc.", - primenama socialinės apsaugos ir darbo ministro pareiškime.

Tačiau nuo kitų metų sausio 1 dienos pensijų padidinimas iki 2009 metų lygio, pasak ministro, pareikalautų daugiau kaip 500 mln. litų papildomų valstybės ir "Sodros" biudžetų lėšų. "Todėl jei Seimas šį siūlymą priimtų, neišvengiamai turėtų būti priimami kiti sprendimai, kad būtų galima finansuoti pensijų padidinimą", - pabrėžė D.Jankauskas.

Pasak jo, siekiant finansuoti padidintas pensijas, gali tekti daugiau kaip 2 proc. didinti socialinio draudimo įmokas, kurias darbuotojai ir darbdaviai moka į "Sodros" biudžetą. "Tačiau šiuo metu socialinio draudimo įmokos yra vienos didžiausių Europos Sąjungoje ir dažnai vertinamas kaip konkurencingumą mažinantis veiksnys. "Sodros" įmokų didinimas yra pagrindinis sprendimas, galintis užtikrinti ilgalaikį finansavimą padidinus pensijas. Tokiu atveju, pavyzdžiui, dirbant pagal darbo sutartis, tektų mokėti ne 40 proc., o 42 proc. socialinio draudimo įmokų", - tvirtina ministras.

"Mes to negalime sau leisti, nes toks sprendimas ne tik apkrautų žmones ir verslą dar didesniais mokesčiais, bet gali didėti ir nedarbas", - sakė jis.

Kitas variantas, anot D.Jankausko, jei būtų priimtas sprendimas padidinti pensijas iki 2009 metų lygio, kitaąmet "Sodra" turėtų pasiskolinti ne 2,5 mlrd., o 3 mlrd. litų ir už palūkanas papildomai mokėti dar mažiausiai 30 mln. litų. "Be to, ši suma gali išaugti, nes yra didelė rizika, kad "Sodros" skolinimasis brangs. Tokio dydžio paskola ir palūkanos visiškai išbalansuotų "Sodros" biudžetą, kadangi 2011 metais biudžeto išlaidos išaugtų daugiau kaip 6 proc., lyginant su 2010 metais, ir pajamų augimą viršytų beveik 2 proc.", - pareiškė ministras.

"Apmaudu, kad kai kurie Seimo nariai teikdami siūlymus racionaliai neįvertina esamos finansinės situacijos, nepasiūlo finansinių šaltinių jiems įgyvendinti, o pasiduoda populizmui. Su "Sodros" finansais reikia elgtis atsakingai, negalima taip paprastai imti ir skolintis, nes yra didelė rizika, kad priimant neatsakingus sprendimus mums tiesiog nustos skolinti. Tai reikštų, kad visų pensijų išmokėjimui laiku ar visa apimtimi iškiltų didelė grėsmė. Iš ko mokėsime pensijas, jei nuo 2012 metais skolintos lėšos „Sodros“ biudžete viršys gaunamas pajamas?", - retoriškai klausia D.Jankauskas opozicijos atstovų, remiančių įstatymą dėl pensijų grąžinimo į prieškrizinį lygį.

Jo teigimu, jei dėl paskolų Lietuva kreiptųsi į tarptautines finansines institucijas, kaip padarė Latvija, Graikija, Airija ir dar kelios valstybės, "tikėtina, kad būtų nustatytos griežtos žaidimo taisyklės - galbūt tektų vėl mažinti pensijas ir kitas socialines išmokas, sparčiau ilginti pensinį amžių, nuvertinti valiutą". "Negalime taip elgtis su žmonėmis, jie turi jaustis finansiškai saugūs, turi būti užtikrinti dėl rytojaus, kad galėtų planuoti savo finansus", - pastebėjo D.Jankauskas.

"Ar tokio siūlymo autoriai siekia trečiojo varianto - mažinti socialines išmokas ir kitą valstybės paramą socialiai pažeidžiamiausiems? Įvertinus tai, kad 40 proc. visų valstybės išlaidų tenka socialinės apsaugos sričiai, dar viena galimybė reikiamoms lėšoms surasti, būtų mažinti socialinio draudimo išmokas, socialinę piniginę paramą ir kitas valstybės garantijas, pavyzdžiui, socialinę paramą nepasiturinčioms šeimoms, o kai kurių išvis atsisakyti, siaurinti paramos gavėjų skaičių", - baigia savo pareiškimą socialinės apsaugos ir darbo ministras.

Valdantieji tikisi mobilizuoti savo pajėgas, kad atmestų šį įstatymą, tačiau nėra tikri, ar jiems tai pasiseks.