- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Finansų ministerija, laikydamasi Fiskalinės drausmės įstatymo, nesutinka iš rezervų sveikatos priežiūrai skirti 160,5 mln. litų.
„Manome, kad šiuo metu prisiimti įsipareigojimus skirti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo 160,546 mln. litų gydymo paslaugoms apmokėti yra rizika neįvykdyti prisiimtų įsipareigojimų fiskaliniam deficitui mažinti. Todėl šį klausimą siūlome svarstyti šių metų antrąjį pusmetį, priklausomai nuo gaunamų viršplaninių pajamų į fondo biudžetą“, - rašoma ministerijos atsakyme lėšų prašusiai Sveikatos apsaugos ministerijai.
Sveikatos apsaugos ministerija Vyriausybę tikina, kad daugiau lėšų skirti būtina - esą pagal įstatymą patvirtintas 2013 metų PSDF biudžetas turėjo būti subalansuotas, tačiau apdraustųjų sveikatos priežiūrai lėšų reikia daugiau nei patvirtintos jo pajamos.
„PSDF biudžeto išlaidų dalies, kuri viršija planuojamas gauti pajamas, negalima numatyti tvirtinamame PSDF biudžete. Siekiant nepabloginti paslaugų prieinamumo lygio ir atsiskaityti su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, trūkstama lėšų dalis turi būti dengiama iš kitų šaltinių, šiuo atveju – iš vienintelio galimo šaltinio – PSDF biudžeto rezervo lėšų“, - Vyriausybei rašo Sveikatos apsaugos ministerija.
Anot ministerijos, Privalomojo sveikatos draudimo taryba, svarstydama 2013 metų PSDF biudžeto projektą, buvo informuota apie tokį biudžeto išteklių trūkumą ir pritarė, kad jam padengti būtų skirtos papildomos lėšos. PSDF rezervas 2013 metų pradžioje buvo pakankamas ir siekė 265,3 mln. litų.
Daugiausia - 148 mln. litų - Sveikatos apsaugos ministerija siūlo skirti asmens sveikatos priežiūrai, 8,3 mln. litų - reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui, 4,2 mln. litų - paslaugoms, teikiamoms pagal sveikatos programas ir apmokamoms bazinėmis kainomis.
Tačiau Finansų ministerija nurodė, kad Lietuvai 2009 metais pradėta perviršinio deficito procedūra dar nėra nutraukta, ji neturi pasikartoti, o pagal Fiskalinės drausmės įstatymą vidutiniu laikotarpiu turi būti siekiama perteklinio ar subalansuoto valdžios sektoriaus.
„Finansų ministerija išdėstė argumentus, kodėl klausimą šį siūlo svarstyti antrąjį pusmetį“, - BNS nurodė ministerijos atstovė Teresė Staniulytė.
2013 metų PSDF biudžeto pajamos ir išlaidos siekia po 4,122 mlrd. litų. Didžiausią jo išlaidų dalį sudaro išlaidos sveikatos priežiūrai - 2,8 mlrd. litų, kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimui - 670 mln. litų, reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui - 144,861 mln. litų.
Anot Sveikatos apsaugos ministerijos, jeigu būtų nepritarta lėšų skyrimui iš rezervo, turėtų būti mažinamas asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo lygis arba dar labiau mažinama šių paslaugų bazinių kainų balo vertė. Tai labai pablogintų ligoninių ir poliklinikų finansinę padėtį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Populiarėja dirbtinės Kalėdų eglutės, mažiau medelių parduoda miškininkai5
Ruošdamiesi Kalėdoms gyventojai vis dažniau renkasi dirbtines egles, pastebi prekybininkai. Tačiau itin išaugus ir gyvų medelių pasiūlai, mažiau kirstinių eglių parduoda Valstybinių miškų urėdija. ...
-
Dalis restoranų per Kūčias bus pilni, vis dažniau vakarienė užsakoma į namus3
Kalėdų išvakarėse, katalikams Lietuvoje švenčiant Kūčias, vakare dirbs ne visi restoranai, tačiau kiti laukia svečių ir tikisi visiško užimtumo. ...
-
Premjeras: Lietuvoje bus kuriama valstybinė institucija, atsakinga už gynybos priemonių įsigijimą9
Premjeras Gintautas Paluckas patvirtino, kad Lietuvoje ketinama steigti valstybei pavaldžią instituciją, atsakingą už gynybos priemonių pirkimus. ...
-
Lenkijos PSE ir „Litgrid“ galutinai sutarė investuoti į „Harmony Link“
Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorei PSE patvirtinus sprendimą dėl investicijų į elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ statybą, įsigaliojo ir toks pat Lietuvos operatorės „Litgrid“ sprendimas. ...
-
Paluckas: 2025 m. valstybės biudžete gynybos finansavimas siekia 3,91 proc. nuo BVP6
Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad patvirtiname kitų metų valstybės biudžete 800 mln. eurų padidinus skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams, krašto apsaugos finansavimo dalis sieks 3,91 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). ...
-
ESO nesutinka su VERT išvadomis2
Neplaninį „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) patikrinimą atlikusi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė, kad tinklų operatorius netinkamai informavo dalį gamintojų (vystytojų), kodėl jiems nesuteikti pajėgumai pri...
-
Prezidentas pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą7
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą, pranešė Prezidentūra. ...
-
RRT: „Telia“ ne visada leidžia konkurentams naudotis ryšio tinklu
Didžiąją dalį interneto ryšio rinkos užimanti telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ ne visada sąžiningai leisdavo kitiems operatoriams pasinaudoti jos elektroninių ryšių tinklu, pareiškė Ryšių reguliavim...
-
Ministerija didina finansavimą Lietuvos šaulių sąjungai7
Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) pirmadienį pasirašė biudžeto lėšų naudojimo sutartį, kuri numato beveik 7 mln. eurų didesnį finansavimą – 20,7 mln. eurų. ...
-
Kas penktas lietuvis prieš šventes skolinasi pinigų: kokios sumos vyrauja?
Atlikta apklausa parodė, kad dauguma lietuvių prieš šventes skolinasi pinigų, o paskui turi grąžinti daugiau, su palūkanomis. Apie tai LNK žurnalistai kalbėjosi su „Credit24“ rinkodaros vadove Neringa Žemaite. ...