Lietuvos narystės „turtingųjų klube“ perspektyva lieka neapibrėžta

Galima Lietuvos narystė "turtingųjų klubu" vadinamoje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO), į kurią šią savaitę įstojo Estija, lieka atviru klausimu, sako Lietuvos diplomatas.

URM Tarptautinių ekonominių organizacijų skyriaus vedėjas Donatas Tamulaitis sakė, kad egzistuoja pasipriešinimas, jog ši organizacija netaptų pernelyg europietiška. Kita vertus, pareigūnas sakė esąs įsitikinęs, kad Lietuvos narystė EBPO šalį padarytų patrauklesnę investuotojams ir pagerintų jos skolinimosi reitingus.

"ES šalys ir taip sudaro daugumą, jei būtų priimtos dar 8 šalys (ES naujokės - BNS), dar labiau būtų pažeistas geografinis ir politinis balansas. JAV ir kitos šalys prieštaravo tokiai naujų 8 ES šalių plėtrai. Po ilgų derybų buvo sutarta, kad iš ES šiame etape bus pakviestos Slovėnija ir Estija, kurios objektyviai ekonomiškai toliausiai pažengusios. 2007 metais jos buvo pakviestos ir kad išlaikyti geografinį balansą buvo pakviesta Čilė, Izraelis ir Rusija", - sakė D.Tamulaitis.

4 iš 5 minėtų šalių, anot URM atstovo, šiuo metu baigia darybas, tačiau Rusijos derybos esą "dar yra toli nuo galutinio rezultato". Kokie bus tolesni organizacijos žingsniai, pasak diplomato, kol kas nėra žinoma.

"Mes planuojame po poros savaičių Paryžiuje susitikti su svarbiausiais EBPO veikėjais ir aptarti galimas perspektyvas: ar bus numatoma antra banga, ar reikės laukti Rusijos. Sprendimą priima esamos organizacijos narės, priimta praktika yra konsensusas. Sprendimų priėmimo organas yra ministrų taryba. (...) Bandysime vėl aktyvuoti kontaktus su organizacijos narėmis, bandant nustatyti, kokios yra galimybės tolesnei plėtros bangai ir, aišku, siekiame, kad Lietuva būtų toje bangoje", - kalbėjo D.Tamulaitis.

Jo teigimu, norėdama tapti šios organizacijos nare šalis turi "gerbti rinkos ekonomikos ir demokratijos principus bei žmogaus teises", tačiau tai esą yra bendri kriterijai, o šalį pakvietus deryboms dėl narystės, jai nustatoma stojimo programa, kurioje detaliau aptariami reikalavimai.

Narystė EBPO, pasak diplomato, leidžia dalyvauti pagrindinių pasaulio politikos veikėjų, kurie priima globalius sprendimus ekonomikoje, forume.

"Kitas dalykas - tai labai svarbu valstybės įvaizdžiui visų pirma žvelgiant iš investicijų pusės. Aišku, tai nebūtinai reikš investicijų padidėjimą, bet tai yra gana svarbus aspektas, kodėl investuotojai gali priimti svarbų sprendimą investuoti. Stojant į organizaciją reikia įdiegti daug teisės aktų, įsipareigoti įvairiems standartams, kurie pirmiausia yra susiję su verslo aplinka ir investicijų apsauga", - pasakojo D.Tamulaitis.

"Narystė EBPO yra valstybės stabilumo, ekonomikos pripažinimas, tai gali daryti pozityvią įtaką valstybės skolinimosi reitingams. Ši organizacija turi geriausią pasaulyje statistikos bazę, pagal tą bazę daro vienas iš geriausių analizių. Šalis įstojusi į organizaciją būna įtraukiama į tas duomenų bazes, tai yra labai naudinga tiek šalies vyriausybei, tiek užsienio investuotojams, kurie gali objektyviai įvertinti šalies investicinį patrauklumą", - aiškino diplomatas.

Pasak jo, prašymas priimti Lietuvą į EBPO oficialiai buvo įteiktas 2002 metų rugsėjį.

Ketvirtadienį prisijungus Estijai, Slovėnijai, Čilei ir Izraeliui, ši organizacija išsiplėtė iki 34 narių.


Šiame straipsnyje: EBPO

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių