„Vienas dirba, trise prie kastuvo šneka“, – spalio 11 dieną teigė pašnekovas.

Vaizdingais posakiais gyventojai jau kurį laiką šneka apie magistralės tiesimą iki Lenkijos. Darbai įgriso, o ir sutvarkytose atkarpose vyrauja chaosas.

„Kodėl nežiūri į Vakarus, pavyzdžiui, Vokietijoje tokių nesąmonių kaip čia nėra. Pridarė žiedų, nesąmonių, čia ant Kauno daug kas pasiklysta“, – šnekėjo kitas pašnekovas.

Magistralei iki Lenkijos kantrybės reikės iki kitų metų. Dar nenutiesti 12 kilometrų, o tada „Via Balticos“ darbai persikels ties Latvija dar bent šešeriems metams.

„Žemės paėmimas, projektavimas, planų parengimas – trys geri metai, tikimės, kad ranga galėtų prasidėti 2028 metais“, – kalbėjo susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas.

LNK stop kadras.

Užsitempė ne tik jungtys su kaimynais. Iš 21 tūkst. kilometrų kelių daugiau nei trečdalis – nesutvarkyti ir darbai jau vėluoja nuo pusmečio iki trejų metų. Taip konstatuoja Valstybės kontrolė po atlikto audito.

„Matematiškai skaičiuojant 36 proc. kelių yra prastos būklės, apvertus iš kitos pusės – prastas šešetas galėtų būti“, – nurodė valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.

Prastą pažymį auditoriai rašo valstybinės reikšmės kelius valdančiai įmonei „Via Lietuva“, o ši teisinasi, kad kalta ne ji, o samdomi kelininkai.

„Tie vėlavimai dažniausiai buvo nustatomi dėl rangovų vėlavimų atlikti darbus, dėl defektų taisymo ir dėl atsiradusio poreikio papildomiems darbams“, – teigė „Via Lietuvos“ atstovė Jolita Orentaitė.

Apverktinos būklės keliuose žmonės, vykdami į darbus, gydymo įstaigas, mokyklas, praranda laiką, mažina greitį ir gadina savo automobilius.

„Kiekvienais metais kelių būklė tik blogėja, negerėja. Jeigu laiku neinvestuoji į kelių būklės priežiūrą, po keleto metų tai pačiai kelio atkarpai turėsi skirti 30–40 proc. daugiau lėšų“, – pabrėžė Seimo narys (DS-VL) Algirdas Butkevičius.

D. Labučio/ELTA nuotr. 

Valstybės kontrolę apstulbino ir finansavimas. Keliams tvarkyti iš valstybės biudžeto kasmet skiriami šimtai milijonų. Kaip lėšos panaudojamos, auditoriai taip ir nesuprato.

„Pasigedome skaidrumo, kokiais kriterijais vadovaujantis priimami sprendimai asfaltuoti, taisyti vienokią ar kitokią kelio atkarpą“, – kalbėjo M. Macijauskas.

„Via Lietuvos“ pagrindinė akcininkė – Susisiekimo ministerija – aiškina, kad šios problemos jau praeityje. Pernai kelius valdanti įmonė iš valstybės pertvarkyta į akcinę bendrovę.

„Visos reformos padarytos, pirkimai vyksta laiku, konkurencija padidėjusi, daugeliu atvejų nuperkamos paslaugos pigiau“, – aiškino susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas.

D. Labučio/ELTA nuotr. 

Pateikiamas ir pavyzdys. Anksčiau kelių tvarkymo įmonių ieškodavo pavasarį, šiemet tą padarė dar žiemą.

„Tai reiškia, visi didieji darbai keliuose gali prasidėti pavasarį, kai prasideda darbų keliuose sezonas, o ne nusitempti į vasarą, rudenį“, – sakė „Via Lietuvos“ atstovė.

Tačiau pertvarka turėjo leisti lengviau pritraukti viešų pinigų keliams remontuoti. Valstybės kontrolė pažymi, kad įmonė jau trejus metus vėluoja surinkti papildomų pajamų iš elektroninės kelių rinkliavos sistemos, įsteigti infrastruktūros plėtros fondą.

„Šiuo metu pagal paskaičiavimus įdiegtos finansavimo priemonės galėtų per metus atnešti apie 90 milijonų eurų“, – tvirtino M. Macijauskas.

O ir ateinantys metai keliams nežada nieko gero. Auditoriai skaičiuoja, kad realus poreikis bus 3–4 kartus didesnis nei planuojama skirti pinigų.

LNK stop kadras.

„Reikia palaikymo Finansų ministerijos, Vyriausybės, tas palaikymas buvo ne visą laiką“, – kalbėjo susisiekimo viceministras.

„Ar galime mes daugiau pasiskolinti ir padidinti, šiai dienai tik galima pasakyti, jeigu surasime galimybę mažinti biudžeto išlaidas“, – aiškino A. Butkevičius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Viceministrui belieka apgailestauti, kad susisiekimas tik blogės.

„Turime, berods, 110 tiltų, kurių būklė bloga arba labai bloga, jie gali būti uždaromi, ribojamas eismas“, – pabrėžė susisiekimo viceministras.

Kelių finansavimas kitąmet smunka dėl mažesnio laikinojo bankų solidarumo įnašo.