Panevėžio apygardos teisme po metų pertraukos pradėta nagrinėti precedento šalyje neturinti penkiolikos asmenų byla prieš Norvegijos DNB banką. Susigundę banko lėšomis įsigyti to paties banko obligacijų ir taip uždirbti, jie dabar priversti mokėti palūkanas arba atiduoti įkeistą turtą, todėl žmonės kaltina banką nuslėpus informaciją.
Penkiolika vilniečių ir kauniečių iš banko siekia prisiteisti per 11 mln. litų, nes jaučiasi apgauti. Kaunietis Saulius, užstatęs žemės sklypą ir patikėjęs, kad sandoris nebus nuostolingas, įsigijo banko siūlytų obligacijų. Esą kreditas tris kartus viršijo įkeisto turto vertę.
„Tas nupirktas obligacijas investavo, o mes likome bankui skolingi. Čia ir yra esmė – pats bankas viską darė, ir mes likome skolingi užstatyto turto vertei adekvačią sumą. Dabar pasižiūrėjus, kad bankas viską ir uždirbo, toks planas banko ir buvo, kad žmonės užstatys turtą. Jeigu jie negalės susimokėti, bankui liks turtas, o jei jie galės susimokėti – tai bankas vėl išlošia“, – teigė kaunietis Saulius Kirsnauskas.
Kitų bylos dalyvių istorijos analogiškos, todėl siekdami prisiteisti banko siūlytos investicinės schemos padarytus nuostolius, teismuose bylinėjasi apie 50 žmonių, nors asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ teigimu, 2005–2010 metais šia paslauga pasinaudojo net 640 žmonių.
„Banko darbuotojai tos rizikos nepaaiškino, jie tiktai garantavo, kad už jų investuotas lėšas bus išmokėti kažkokie prieaugio pinigai. Bet kad reikės dar sumokėti palūkanas už paskolą, jie neakcentavo“, – teigė asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius Kęstutis Kupšys.
Banko interesams atstovaujantys advokatai nesutinka, kad klientai buvę apgauti.
„Pagal ieškinį mes to nematome. Ieškinys reiškiamas ne dėlto, kad jie yra apgauti. Bylos nagrinėjimo metu mes ir išaiškinsime“, – teigė DNB banko advokatas Mindaugas Balevičius.
Vertybinių popierių komisijos duomenimis, obligacijų pirkta už 700 mln. litų, o galimi patirti klientų nuostoliai – apie 100 mln. litų. Kai kurių ieškinius dėl galimų banko padarytų nuostolių teismai jau yra patenkinę.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Populiarėja dirbtinės Kalėdų eglutės, mažiau medelių parduoda miškininkai5
Ruošdamiesi Kalėdoms gyventojai vis dažniau renkasi dirbtines egles, pastebi prekybininkai. Tačiau itin išaugus ir gyvų medelių pasiūlai, mažiau kirstinių eglių parduoda Valstybinių miškų urėdija. ...
-
Dalis restoranų per Kūčias bus pilni, vis dažniau vakarienė užsakoma į namus3
Kalėdų išvakarėse, katalikams Lietuvoje švenčiant Kūčias, vakare dirbs ne visi restoranai, tačiau kiti laukia svečių ir tikisi visiško užimtumo. ...
-
Premjeras: Lietuvoje bus kuriama valstybinė institucija, atsakinga už gynybos priemonių įsigijimą9
Premjeras Gintautas Paluckas patvirtino, kad Lietuvoje ketinama steigti valstybei pavaldžią instituciją, atsakingą už gynybos priemonių pirkimus. ...
-
Lenkijos PSE ir „Litgrid“ galutinai sutarė investuoti į „Harmony Link“
Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorei PSE patvirtinus sprendimą dėl investicijų į elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ statybą, įsigaliojo ir toks pat Lietuvos operatorės „Litgrid“ sprendimas. ...
-
Paluckas: 2025 m. valstybės biudžete gynybos finansavimas siekia 3,91 proc. nuo BVP6
Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad patvirtiname kitų metų valstybės biudžete 800 mln. eurų padidinus skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams, krašto apsaugos finansavimo dalis sieks 3,91 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). ...
-
ESO nesutinka su VERT išvadomis2
Neplaninį „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) patikrinimą atlikusi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė, kad tinklų operatorius netinkamai informavo dalį gamintojų (vystytojų), kodėl jiems nesuteikti pajėgumai pri...
-
Prezidentas pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą7
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą, pranešė Prezidentūra. ...
-
RRT: „Telia“ ne visada leidžia konkurentams naudotis ryšio tinklu
Didžiąją dalį interneto ryšio rinkos užimanti telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ ne visada sąžiningai leisdavo kitiems operatoriams pasinaudoti jos elektroninių ryšių tinklu, pareiškė Ryšių reguliavim...
-
Ministerija didina finansavimą Lietuvos šaulių sąjungai7
Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) pirmadienį pasirašė biudžeto lėšų naudojimo sutartį, kuri numato beveik 7 mln. eurų didesnį finansavimą – 20,7 mln. eurų. ...
-
Kas penktas lietuvis prieš šventes skolinasi pinigų: kokios sumos vyrauja?
Atlikta apklausa parodė, kad dauguma lietuvių prieš šventes skolinasi pinigų, o paskui turi grąžinti daugiau, su palūkanomis. Apie tai LNK žurnalistai kalbėjosi su „Credit24“ rinkodaros vadove Neringa Žemaite. ...