Gausiausia demonstracija surengta Paryžiuje. Pasak profsąjungų, joje dalyvavo 330 tūkst. žmonių (30 tūkst. daugiau nei rugsėjo 23 dieną). Miesto valdžios skaičiavimu, akcija sostinėje sutraukė 89 tūkst. dalyvių (24 tūkst. daugiau, nei rugsėjo 23 d.).

Prancūzijos studentai antradienį papildė protestuojančiuosius prieš prezidento Nicolas Sarkozy planus pavėlinti išėjimą į pensiją dviem metais - iki 62 metų.

"Sarko, tu susimovei, jaunimas išėjo į gatves", - pietvakariniame Tulūzos mieste skandavo studentai, žygiuodami greta prieš vyriausybės planus pradėti pensijų reformą protestuojančių darbininkų.

Ši visą šalį apėmusi demonstracija yra jau ketvirta per kiek ilgesnį nei mėnesio laikotarpį.

Kaip informavo vidaus reikalų ministerija, dar iki vidurdienio šalies miestuose ir miesteliuose į gatves buvo išėję apie 500 tūkstančių žmonių - žymiai daugiau, nei per ankstesnius protestus tuo pačiu dienos metu. Pagrindinė protesto akcija Paryžiuje turėjo prasidėti tik po pietų.

Prie darbininkų prisijungė studentai ir moksleiviai. Studentų įsiliejimas ir pasigirdę kai kurių darbininkų grasinimai paskelbti neterminuotą streiką dar labiau komplikavo N.Sarkozy padėtį atremiant rimčiausią iššūkį nuo jo prezidentavimo pradžios.

Ministras pirmininkas Francois Fillonas  pareiškė nebedarysianti jokių nuolaidų. Jis pasmerkė, jo žodžiais, "neatsakingą" kraštutinių kairiųjų bei kai kurių opozicijoje esančių socialistų mėginimą "į gatves išvaryti 15-mečius", kad šie prisijungtų prie protestų dalyvių.

Nutrūko darbas vienuolikoje iš dvylikos Prancūzijos naftos perdirbimo gamyklų. Marselio jūrų uoste dėl darbininkų streiko įstrigo 56 tanklaiviai.

Problemų iškilo ir lėktuvų bei traukinių keleiviams.

Buvo atšaukta pusė skrydžių į Paryžiuje esantį Orli (Orly) oro uostą ir iš jo, taip pat trečdalis skrydžių Charlesio de Gaulle'o (Šarlio de Golio) ir Paryžiaus Bovė-Tilė oro uostuose.

Greitaeigių traukinių TGV maršrutuose kursavo tik kas trečias reisas, nors tarp Paryžiaus ir Londono važinėjančių kompanijos "Eurostar" traukinių grafikas nebuvo sutrikęs.

Dėl transporto sektoriaus darbuotojų streiko nepatogumų patyrė ir metropoliteno bei priemiestinių traukinių keleiviai.

Kaip pranešė Švietimo ministerija, antradienį maždaug 400 vidurinių mokyklų moksleiviai iš įvairių plastikinių atliekų ir metalinių užtvarų statė barikadas ir įvairias būdais bandė neleisti kitiems moksleiviams nueiti į pamokas.

"Esu pasiruošęs tęsti streiką. Pradėjau dirbti būdamas 17-os, dabar man 50, todėl visa tai pradeda po truputį nusibosti", - sakė vienas demonstracijos dalyvių, dirbantis "Lafarge" cemento fabrike.

Kaip rodo CSA atlikti visuomenės nuomonės tyrimai, protestuotojus palaiko 69 procentai prancūzų. Net 61 procentas apklaustųjų pasisako už neterminuotą streiką, kuris, jų nuomone, galėtų padėti palaužti vyriausybės nusistatymą pradėti pensijų reformą.

Tuo tarpu vyriausybė tikisi, kad po antradienio demonstracijų ir streikų darbininkai išsikvėps, nors ir nerimauja, kad taikios demonstracijos neperaugtų į riaušes.

O pensijų reformos įstatymo projektas pamažu įgauna įstatymo pavidalą.

Prancūzijos senatoriai pirmadienio vakarą patvirtino dar vieną nuostatą, pagal kurią amžius, nuo kurio pradedama mokėti visa valstybinė pensija, buvo padidintas nuo 65 iki 67 metų.

Abu parlamento rūmai pritarė sprendimui padidinti išėjimo į pensiją amžių nuo 60 iki 62 metų.

Tačiau pensijų reforma yra viena iš svarbiausių N.Sarkozy programos sričių, šalies vadovui siekiant būti perrinktam 2012 metais ir mėginant suvaldyti didelį Prancūzijos biudžeto deficitą.

N.Sarkozy, kurio populiarumo reitingai yra žemiausi per visą jo prezidentavimo laikotarpį nuo 2007 metų, praėjusią savaitę pasiūlė padaryti įstatyme nereikšmingų pakeitimų, tačiau nori, kad jis būtų priimtas iš esmės nepakitęs.

Svarstymai Senate vyks iki penktadienio, o vyriausybė tikisi, kad visas reformos įstatymo paketas bus priimtas iki šio mėnesio galo.

Pagal dabar Prancūzijoje galiojančius įstatymus, į pensiją yra išleidžiami 60-ies metų sulaukę vyrai ir moterys. Tačiau visą pensiją jie gauna tik tuo atveju, jeigu fiksuotą laikotarpį, kuris dabar daugeliui siekia 40,5 metų, mokėjo socialinio draudimo įmokas.

Profsąjungų atstovai ir opozicija tvirtina, kad naujasis projektas yra nepalankus darbininkams, ypač moterimis, nepilną darbo dieną dirbantiems ar anksčiau darbo neturėjusiems asmenims, kuriems gali būti labai sunku pasiekti 41,5 metų socialinio draudimo mokesčių mokėjimo ribą.