Pastarųjų savaičių Rusijos ir Ukrainos konfliktas dėl gamtinių dujų akivaizdžiai parodė, kad Europos Sąjungos (ES) valstybės turėtų susivienyti ir siekti alternatyvos „Gazpromo“ dujų perdavimo vamzdynams.

Anot Europos Parlamento (EP) nario Šarūno Biručio, Lietuvai rusiškos dujos iki šiol tiekiamos sklandžiai dėl keleto priežasčių: pirmiausia dujos per Baltarusiją Lietuvos vamzdynais keliauja į Kaliningrado sritį. Be to, mes už dujas mokame vieną didžiausių kainų Europoje – daugiau nei 500 JAV dolerių už 1 tūkst. kub. metrų.

Šiandien EP parlamentarai akcentavo, kad ši krizė nėra vien dvišalis komercinis reikalas – tai ir politinė problema, kurioje svarbus ES vaidmuo.

Europos Komisijos (EK) vadovas Jose Manuelis Barosso pasiūlė dujų vartotojoms imtis teisinių veiksmų prieš Ukrainos „Naftogaz“ ir Rusijos koncerną  „Gazprom“ bei konstatavo, kad abi pusė -  tiek Rusija, tiek ir Ukraina nesugeba įvykdyti įsipareigojimų Europos vartotojams. „Pažiūrėsim ar tai politinė, ar vis dėlto – techninė problema. Tačiau šis konfliktas mums aiškiai parodo, kad Rusija ir Ukraina nėra patikimos Europos partnerės“, – įsitikinęs EK vadovas.

Plenarinėje sesijoje kalbėdamas ES pirmininkaujančios Čekijos ministras pirmininkas, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Mirekas Topolanekas sakė, kad Rusijos ir Ukrainos krizė yra ne tik tarpusavio pasitikėjimo krizė, tačiau ir geopolitinė krizė.

Abu aukšti Europos pareigūnai pripažino, jog Europa privalo didinti ES energetinį solidarumą, investuoti į jungtis. Būtina išskaidyti energetinius šaltinius ir pagerinti energetinių išteklių tiekimo saugumą. Veikti reikia ryžtingai, nes išsprendus šią energetinę krizę bet kada galima sulaukti kitos.

„Tikiuosi, kad po šios pamokos ES valstybės bus dar vieningesnės santykiuose su trečiosiomis šalimis, pirmiausia – su Rusija, ir sieks alternatyvos energijos šaltiniams iš šios Rytų kaimynės ne vien dėl energetinio, bet ir dėl politinio stabilumo. ES reikia patikimų, prieinama kaina ir tvarių energijos srautų," – sakė ES ir Ukrainos delegacijos parlamentinio bendradarbiavimo komiteto narys Š.Birutis.

Europa vienu iš galimų krizės sprendimo būdų laiko ir dujų tranzito per Ukrainą internacionalizavimą. Būtų sukurtas nuolatinis tarptautinių stebėtojų tinklas dujų perdavimo srityse ar tarptautinis konsorciumas, ES prisiimant priežiūros funkciją.
Neatmestina ir galimybė susitarti dėl teisiškai įpareigojančio energetinių išteklių tranzito dokumento su Rusija bei tranzitinėmis šalimis. Tokia sutartis galbūt net galėtų būti inkorporuota į platesnius ES, Rusijos ir bendrų kaimynių energetinius susitarimus, pavyzdžiui, Energetikos Chartiją. Tokios pastangos padėtų ateityje išvengti panašių situacijų.