Poros, kurios užmezga romantinius santykius, tačiau gyvena atskirai, dažniau būna jauno amžiaus, tačiau naujas tyrimas Jungtinėje Karalystėje išnagrinėjo šį santykių tipą tarp vyresnių žmonių.
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.
Skaičiuojama, kad apie 1,5 proc. žmonių visame pasaulyje yra diagnozuotas autizmo spektro sutrikimas. Jo bruožai dažniausiai išryškėja dar vaikystėje, tačiau daugėja žmonių, kuriems autizmas nustatomas sulaukus vidutinio amžiaus.
Elektroninės paslaugos daugeliui vyresnio amžiaus žmonių vis dažniau sukelia sunkumų. Anot Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atliktos apklausos, tarp tokių nepatogumų gyventojai įvardija tam tikrose kavinėse atsiskaitymą tik banko kortele ar elektroniniu formatu pateikiamą meniu.
Prezidento Ekonominės ir socialinės politikos grupės vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė ragino Seimą labiau atsižvelgti į vyresnio amžiaus žmonių interesus. Pasak jos, šiandieninė senjorų padėtis bei jų skurdo rizikos rodikliai tenkinti neturėtų, o problemoms spręsti reikalingos naujos kompleksinės priemonės.
Pastebima, kad vertindami savo sveikatą žmonės neretai kalba tik apie fizinę būklę ir pamiršta psichologinę savijautą bei psichinės ir fizinės sveikatos ryšį. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) sveikatą apibrėžia kaip bendrą fizinę, psichinę ir emocinę gerovę.
Lietuvoje dirbančių vyresnio amžiaus žmonių daugiau nei kitose Europos šalyse. Eurostato duomenimis, 55–64 metų gyventojų užimtumas Lietuvoje viršija Europos Sąjungos ir Euro zonos šalių vidurkį.
18–29 metų jaunimas Lietuvoje uždirba tiek pat, kiek ir vyresni nei 45 metų gyventojai, rodo „Swedbank“ tyrimas. Tuo tarpu kitur Europoje tokios tendencijos nėra. Kodėl augant patirčiai atlyginimai stovi vietoje?
Europos Komisijos kartu su Jungtinių Tautų Europos ekonomine komisija inicijuoto „Aktyvaus senėjimo indekso“ ataskaitos duomenys rodo, kad kokybiško senėjimo rodikliai Lietuvoje, palyginus su kitomis ES valstybėmis, nėra aukšti. Itin vangiai vyresnio amžiaus žmonės naudojasi mokymosi galimybėmis, kaip priežastis įvardindami amžių ir finansinius sunkumus.