- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Elektroninės paslaugos daugeliui vyresnio amžiaus žmonių vis dažniau sukelia sunkumų. Anot Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atliktos apklausos, tarp tokių nepatogumų gyventojai įvardija tam tikrose kavinėse atsiskaitymą tik banko kortele ar elektroniniu formatu pateikiamą meniu.
Lygių galimybių kontrolierės pareigas laikinai einanti Seimo kontrolierė Jolita Miliuvienė sako, kad nors šis tyrimas nėra reprezentatyvus, jo pakanka identifikuoti problemai.
„Susisteminome tik pirmuosius tyrimo duomenis, bet jau dabar galima pasakyti, kad vienas iš pasikartojančių vyresnio amžiaus gyventojų nusiskundimų buvo susijęs su situacijomis, kai jie negalėjo pasinaudoti tokiomis pačiomis paslaugomis lygiavertiškai su kitais pirkėjais būtent dėl užkirstos galimybės atsiskaityti grynaisiais pinigais“, – pranešime nurodė ji.
Anot apklausos, trečdalis (33 proc.) vyresnių nei 55 metų žmonių teigė, jog yra susidūrę su sunkumais kavinėse ar restoranuose, nes negalėjo atsiskaityti grynaisiais pinigais. Perkopusių 75 metų ribą asmenų grupėje šis rodiklis šoktelėjo iki 44 proc. Beveik pusei visų apklaustųjų problemų sukėlė tai, kad viešojo maitinimo įstaigose pateikiamas tik elektroninis meniu.
Tuo metu vienas iš trijų (36 proc.) vyresnio amžiaus gyventojų tvirtino, kad jiems kilo keblumų įsigyti bilietus į renginius, nes jie buvo parduodami tik internetu.
Nuo šių metų liepos pabaigos vyresnio amžiaus gyventojai visoje šalyje buvo kviečiami užpildyti anketas ir anonimiškai papasakoti apie atvejus, kai teko susidurti su skaitmenine atskirtimi gaunant paslaugas ar perkant prekes. Iš viso buvo užpildyta beveik du tūkstančiai elektroninių ir popierinių anketų, taip pat organizuoti gyvi susitikimai su vyresnių žmonių bendruomenėmis.
Pasak lygių galimybių kontrolierės pareigas laikinai einančios Seimo kontrolierės Jolitos Miliuvienės, nors šis tyrimas nėra reprezentatyvus, jo pakanka identifikuoti problemai. „Susisteminome tik pirmuosius tyrimo duomenis, bet jau dabar galima pasakyti, kad vienas iš pasikartojančių vyresnio amžiaus gyventojų nusiskundimų buvo susijęs su situacijomis, kai jie negalėjo pasinaudoti tokiomis pačiomis paslaugomis lygiavertiškai su kitais pirkėjais būtent dėl užkirstos galimybės atsiskaityti grynaisiais pinigais“, – sakė ji.
Vienas iš trijų (36 proc.) vyresnio amžiaus gyventojų tvirtino, kad jiems kilo keblumų įsigyti bilietus į renginius, nes jie buvo pardavinėjami tik internetu.
Iš užpildytų anketų paaiškėjo, kad trečdalis (33 proc.) vyresnių nei 55 metų žmonių susidūrė su sunkumais kavinėse ar restoranuose, nes negalėjo atsiskaityti grynaisiais pinigais. Perkopusių 75 metų ribą asmenų grupėje šis rodiklis šoktelėjo iki 44 proc. Beveik pusei visų apklaustųjų problemų sukėlė tai, kad viešojo maitinimo įstaigose pateikiamas tik elektroninis meniu.
Be to, vienas iš trijų (36 proc.) vyresnio amžiaus gyventojų tvirtino, kad jiems kilo keblumų įsigyti bilietus į renginius, nes jie buvo pardavinėjami tik internetu.
„Akivaizdu, kad vis labiau plintantys elektroniniai atsiskaitymai kelia rimtų iššūkių ir sudaro prielaidas gana didelės visuomenės dalies atskirčiai. Kai kurie vyresnio amžiaus gyventojai neturi stiprių skaitmeninių įgūdžių ar finansinių galimybių įsigyti išmaniuosius įrenginius bei kitas priemones. Dėl to jiems kai kurių paslaugų prieinamumas gali mažėti, ypač, jei nėra užtikrinamos alternatyvos“, – akcentavo J. Miliuvienė.
Anot jos, nors perėjimas prie skaitmenizavimo savaime nereiškia diskriminacijos, tačiau šis procesas turėtų išlaikyti proporcingumo principą ir galėtų būti draugiškesnis.
Statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenimis, pernai pagrindinius skaitmeninius įgūdžius turėjo 33 proc. 55–64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų, vyresnių nei 65 metų grupėje – vos 15,5 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Apsisprendė dėl pensijų kaupimo antros pakopos fonduose: kas keisis?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo atsisakyti automatinio gyventojų įtraukimo į pensijų kaupimą antros pakopos fonduose, o 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio valstybės įnašą keisti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) leng...
-
Tarptautinis valiutos fondas tęsia misiją Lietuvoje: davė pasiūlymų dėl gynybos finansavimo
Su Seimo Biudžeto ir finansų komitetu (BFK) susitikę Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos atstovai akcentavo, kad Lietuvai būtina ieškoti tvarių biudžeto pajamų šaltinių krašto apsaugai finansuoti. ...
-
Blinkevičiūtė apie pensijų fondus: nebeprivalėsime kaupti pensijai?
Valdančiosios Socialdemokratų partijos vadovybė pritarė, kad gyventojai prievarta nebūtų įtraukiami į antros pakopos pensijų kaupimą ir kad jie galėtų išsiimti sukauptus pinigus bei pasitraukti iš sistemos. ...
-
Kailinių žvėrelių augintojai reikalauja atlyginti žalą: suma įspūdinga
Seimui nuo 2027 metų uždraudus kailinių žvėrelių verslą, jų augintojai prašo teismo atlyginti 113 mln. eurų žalos. ...
-
Monika Ra apie „influencerių“ mokymus: jeigu nepasiruošęs – nepradėk
Jei šiuo metu esate kryžkelėje, rinkdamiesi karjeros kelią ar norite išmokti naujo amato, galbūt verta atkreipti dėmesį į Užimtumo tarnybos Lietuvoje organizuojamus nuomonės formuotojų-influencerių mokymus. Čia dalyviai mokosi sociali...
-
Po nelaimių virtinės – žvilgsnis į daugiabučių namų draudimą
Lietuvoje vis dažniau fiksuojamos situacijos, kai daugiabučių namų bendrosios erdvės nukenčia dėl gamtos stichijų, vandalizmo ar neatsakingo žmonių elgesio, o bendraturčiai patiria net ir milijonus siekiančių nuostolių. Ekspertai vieningai sutari...
-
2024 m. Lietuvos BVP pasiekė 77,8 mlrd. eurų
Valstybės duomenų agentūros (VDA) vertinimu, 2024 m. Lietuvos ekonomikai buvo geri – bendrasis vidaus produktas (BVP) 77,8 mlrd. eurų, jo augimas fiksuotas kiekvieną ketvirtį. Agentūros duomenimis, realusis BVP pokytis, palyginti su 2023 m., sudar...
-
Pernai bankrotų buvo daugiau
Šių pradžioje Lietuvoje veikė 151,9 tūkst. ūkio subjektų – 6,2 proc. daugiau nei prieš metus. Jie sudarė 66,7 proc. visų Juridinių asmenų registre įregistruotų įmonių ir įstaigų. ...
-
Paskaičiavo, koks pernai buvo vidutinis atlyginimas „į rankas“
Vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ pernai augo 9,3 proc., arba 116 eurų iki 1365 eurų, ketvirtadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Ekonomistas: 2024-ieji maitinimo verslui nebuvo „tragiški“
Statistikams skelbiant, jog restoranų, kavinių ir kitų maitinimo įmonių apyvarta pernai smuko beveik 7 proc., „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, jog, nepaisant pernai panaikintos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos, pra...