- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Elektroninės paslaugos daugeliui vyresnio amžiaus žmonių vis dažniau sukelia sunkumų. Anot Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atliktos apklausos, tarp tokių nepatogumų gyventojai įvardija tam tikrose kavinėse atsiskaitymą tik banko kortele ar elektroniniu formatu pateikiamą meniu.
Lygių galimybių kontrolierės pareigas laikinai einanti Seimo kontrolierė Jolita Miliuvienė sako, kad nors šis tyrimas nėra reprezentatyvus, jo pakanka identifikuoti problemai.
„Susisteminome tik pirmuosius tyrimo duomenis, bet jau dabar galima pasakyti, kad vienas iš pasikartojančių vyresnio amžiaus gyventojų nusiskundimų buvo susijęs su situacijomis, kai jie negalėjo pasinaudoti tokiomis pačiomis paslaugomis lygiavertiškai su kitais pirkėjais būtent dėl užkirstos galimybės atsiskaityti grynaisiais pinigais“, – pranešime nurodė ji.
Anot apklausos, trečdalis (33 proc.) vyresnių nei 55 metų žmonių teigė, jog yra susidūrę su sunkumais kavinėse ar restoranuose, nes negalėjo atsiskaityti grynaisiais pinigais. Perkopusių 75 metų ribą asmenų grupėje šis rodiklis šoktelėjo iki 44 proc. Beveik pusei visų apklaustųjų problemų sukėlė tai, kad viešojo maitinimo įstaigose pateikiamas tik elektroninis meniu.
Tuo metu vienas iš trijų (36 proc.) vyresnio amžiaus gyventojų tvirtino, kad jiems kilo keblumų įsigyti bilietus į renginius, nes jie buvo parduodami tik internetu.
Nuo šių metų liepos pabaigos vyresnio amžiaus gyventojai visoje šalyje buvo kviečiami užpildyti anketas ir anonimiškai papasakoti apie atvejus, kai teko susidurti su skaitmenine atskirtimi gaunant paslaugas ar perkant prekes. Iš viso buvo užpildyta beveik du tūkstančiai elektroninių ir popierinių anketų, taip pat organizuoti gyvi susitikimai su vyresnių žmonių bendruomenėmis.
Pasak lygių galimybių kontrolierės pareigas laikinai einančios Seimo kontrolierės Jolitos Miliuvienės, nors šis tyrimas nėra reprezentatyvus, jo pakanka identifikuoti problemai. „Susisteminome tik pirmuosius tyrimo duomenis, bet jau dabar galima pasakyti, kad vienas iš pasikartojančių vyresnio amžiaus gyventojų nusiskundimų buvo susijęs su situacijomis, kai jie negalėjo pasinaudoti tokiomis pačiomis paslaugomis lygiavertiškai su kitais pirkėjais būtent dėl užkirstos galimybės atsiskaityti grynaisiais pinigais“, – sakė ji.
Vienas iš trijų (36 proc.) vyresnio amžiaus gyventojų tvirtino, kad jiems kilo keblumų įsigyti bilietus į renginius, nes jie buvo pardavinėjami tik internetu.
Iš užpildytų anketų paaiškėjo, kad trečdalis (33 proc.) vyresnių nei 55 metų žmonių susidūrė su sunkumais kavinėse ar restoranuose, nes negalėjo atsiskaityti grynaisiais pinigais. Perkopusių 75 metų ribą asmenų grupėje šis rodiklis šoktelėjo iki 44 proc. Beveik pusei visų apklaustųjų problemų sukėlė tai, kad viešojo maitinimo įstaigose pateikiamas tik elektroninis meniu.
Be to, vienas iš trijų (36 proc.) vyresnio amžiaus gyventojų tvirtino, kad jiems kilo keblumų įsigyti bilietus į renginius, nes jie buvo pardavinėjami tik internetu.
„Akivaizdu, kad vis labiau plintantys elektroniniai atsiskaitymai kelia rimtų iššūkių ir sudaro prielaidas gana didelės visuomenės dalies atskirčiai. Kai kurie vyresnio amžiaus gyventojai neturi stiprių skaitmeninių įgūdžių ar finansinių galimybių įsigyti išmaniuosius įrenginius bei kitas priemones. Dėl to jiems kai kurių paslaugų prieinamumas gali mažėti, ypač, jei nėra užtikrinamos alternatyvos“, – akcentavo J. Miliuvienė.
Anot jos, nors perėjimas prie skaitmenizavimo savaime nereiškia diskriminacijos, tačiau šis procesas turėtų išlaikyti proporcingumo principą ir galėtų būti draugiškesnis.
Statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenimis, pernai pagrindinius skaitmeninius įgūdžius turėjo 33 proc. 55–64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų, vyresnių nei 65 metų grupėje – vos 15,5 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Populiarėja dirbtinės Kalėdų eglutės, mažiau medelių parduoda miškininkai5
Ruošdamiesi Kalėdoms gyventojai vis dažniau renkasi dirbtines egles, pastebi prekybininkai. Tačiau itin išaugus ir gyvų medelių pasiūlai, mažiau kirstinių eglių parduoda Valstybinių miškų urėdija. ...
-
Dalis restoranų per Kūčias bus pilni, vis dažniau vakarienė užsakoma į namus3
Kalėdų išvakarėse, katalikams Lietuvoje švenčiant Kūčias, vakare dirbs ne visi restoranai, tačiau kiti laukia svečių ir tikisi visiško užimtumo. ...
-
Premjeras: Lietuvoje bus kuriama valstybinė institucija, atsakinga už gynybos priemonių įsigijimą9
Premjeras Gintautas Paluckas patvirtino, kad Lietuvoje ketinama steigti valstybei pavaldžią instituciją, atsakingą už gynybos priemonių pirkimus. ...
-
Lenkijos PSE ir „Litgrid“ galutinai sutarė investuoti į „Harmony Link“
Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorei PSE patvirtinus sprendimą dėl investicijų į elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ statybą, įsigaliojo ir toks pat Lietuvos operatorės „Litgrid“ sprendimas. ...
-
Paluckas: 2025 m. valstybės biudžete gynybos finansavimas siekia 3,91 proc. nuo BVP6
Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad patvirtiname kitų metų valstybės biudžete 800 mln. eurų padidinus skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams, krašto apsaugos finansavimo dalis sieks 3,91 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). ...
-
ESO nesutinka su VERT išvadomis2
Neplaninį „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) patikrinimą atlikusi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė, kad tinklų operatorius netinkamai informavo dalį gamintojų (vystytojų), kodėl jiems nesuteikti pajėgumai pri...
-
Prezidentas pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą7
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą, pranešė Prezidentūra. ...
-
RRT: „Telia“ ne visada leidžia konkurentams naudotis ryšio tinklu
Didžiąją dalį interneto ryšio rinkos užimanti telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ ne visada sąžiningai leisdavo kitiems operatoriams pasinaudoti jos elektroninių ryšių tinklu, pareiškė Ryšių reguliavim...
-
Ministerija didina finansavimą Lietuvos šaulių sąjungai7
Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) pirmadienį pasirašė biudžeto lėšų naudojimo sutartį, kuri numato beveik 7 mln. eurų didesnį finansavimą – 20,7 mln. eurų. ...
-
Kas penktas lietuvis prieš šventes skolinasi pinigų: kokios sumos vyrauja?
Atlikta apklausa parodė, kad dauguma lietuvių prieš šventes skolinasi pinigų, o paskui turi grąžinti daugiau, su palūkanomis. Apie tai LNK žurnalistai kalbėjosi su „Credit24“ rinkodaros vadove Neringa Žemaite. ...