Nuo rugsėjo startavus visuotiniam įtraukiajam ugdymui, nesulaukta nei vieno skundo dėl specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų nepriėmimo į mokyklas, sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas.
Mažai kas pasikeitė nuo pramonės revoliucijos laikų – vaikai eina į mokyklą, skirstomi į klases, skirtingose pamokose dėstomos skirtingos disciplinos ir tai labai inertiška sistema. Tačiau galbūt atėjo laikas pokyčiams, nes, pavyzdžiui, Mantas Katinas, žaidimus kuriančios kompanijos „Wargaming“ vadovas, sako, kad pradinis ugdymas mokyklose turėtų trukti ne ketverius metus kaip dabar, bet šešerius. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su pačiu M. Katinu.
Žurnalo „Reitingai“ redaktorius Gintaras Sarafinas atkreipia dėmesį, kad nauji mokslo metai ne tik prasideda su senomis problemos, bet problemų pridaroma ir naujų, visų pirma, norint per greitai įgyvendinti reformas. Apie tai LNK žiniose pokalbis su juo.
Valdžia nusitaikė bausti jau ir už mokinių skaičių. Savivaldybės neteks dalies finansavimo, jeigu klasėse mokysis per daug vaikų, o jeigu per mažai, klases turės finansuoti iš savo kišenės.
Ant popieriaus, istorijos bendrojoje programoje, mokinių istorijos supratimas atrodo labai gražiai. Ugdome istorinę sąmonę, kurios pagrindas – svarbių valstybės lūžio momentų pažinimas ir interpretacija. Iki šios akimirkos viskas yra tvarkoje. Įtampa ima kilti tuo metu, kai pradedame kalbėti apie istorinio pasakojimo kūrimą. Nors švietimo biurokratai labai mėgsta žodį „atnaujinimas“, tačiau svarbu suprasti, kodėl kalbame apie svarbų lūžį istorijos supratimo raiškoje.
Streikavę mokytojai prieš naujus mokslo metus susitiko su ministre ir išdėstė problemas: nėra vadovėlių, neaiškumai dėl įtraukiojo ugdymo, dėl neadekvačių algų ir darbo krūvio paliekantys darbą mokytojai. Ministrė pripažįsta, problemų daug ir nė neslepia, kad ne visas jas pavyks išspręsti. Visgi Vyriausybė nusprendė nuo rugsėjo mokytojams algas kelti daugiau nei planuota.
Netylant kalboms apie švietimo problemas, mokytojų trūkumą, geriausią mokymosi ir mokyklos koncepciją, savo žodį taria ir universitetai. Būtent jų rankose yra būsimų pedagogų ugdymas, o žvelgiant plačiau – siektinos mokyklos įvaizdis. Anot Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto direktorės doc. Sandros Kairės, į tokias studijas ateina labai motyvuoti, smalsūs, aiškiai žinantys, ko savo pedagoginėje veikloje nori ar norėtų pasiekti studentai ir studentės.“
Lietuvos švietimo sistemoje dažnai atsigręžiama į Skandinavijos šalis, ypač Suomiją, kurioje vyrauja holistinis ugdymas. Ši sąvoka Lietuvoje – retai vartojama, todėl, siekdama šviesti visuomenę ir kartu su ekspertais gvildenti ugdymo klausimus, KTU doktorantė kartu su kolegėmis kuria „gretaedu“ tinklalaidę.
Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas kritikuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) inicijuotas reformas švietimo srityje. Pasak jo, toks „reformų vajus“ daro žalą, o norinčiųjų stoti už švietimo sistemos vairo – neatsiranda.