- Martyna Pikelytė/ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nuo rugsėjo startavus visuotiniam įtraukiajam ugdymui, nesulaukta nei vieno skundo dėl specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų nepriėmimo į mokyklas, sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas.
„Nuo rugsėjo nesulaukėme skundų, kad specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai būtų nepriimti mokytis. Anksčiau tokių skundų būdavo bent keli per mėnesį“, – antradienį vykusioje spaudos konferencijoje kalbėjo I. Gaižiūnas.
Anot jo, jei tokių atvejų atsirastų – mokyklose, kurios nepriimtų moksleivio dėl jo turimų specialiųjų ugdymosi poreikių, galėtų būti svarstomas net ir ugdymo programos stabdymas.
„Įtrauktis nėra baigtinis procesas. Nepriklausomai nuo to, kokie pasiekimai yra padaryti šiandien, kaip valstybė privalome ir toliau sistemingai judėti į priekį“, – akcentavo viceministras.
Savo ruožtu ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė pabrėžė, jog šiais metais įtraukiajam ugdymui buvo skirtas ir atskiras finansavimas.
„577 mln. eurų skirta plačiąja prasme įtraukiajam ugdymui. Viešojoje erdvėje girdėjome nerimą, kad įvyks kažkas labai naujo ir švietimo sistemai tai bus nepakeliama našta. Tačiau taip neįvyko“, – kalbėjo ministrė.
Padidėjo poreikis pritaikyti erdves mokyklose
Anot I. Gaižiūno, po įtraukiojo ugdymo pradžios pastebima tendencija, kad vis daugiau mokyklų nori pritaikyti erdves įvairiems specialiesiems ugdymosi poreikiams.
„Neabejotinai pastebėjome padidėjusį poreikį prisitaikyti daugiau erdvių. Tendencija, ar net mados klyksmas – sensorinių kambarių įrengimas, ką tikrai stengiasi daryti ir kiekviena mokykla ir kiekviena savivaldybė“, – dėstė viceministras.
Tuo metu ministrė atkreipė dėmesį, kad dalis ugdymosi įstaigų šias erdves įsirengia iš Tūkstantmečio mokyklų projektui numatytų lėšų.
„Tūkstantmečio mokyklos projektas irgi rodo, kad mokyklos tikrai naudoja tas lėšas. Matydami, ko jiems labiausiai reikia, ar laboratorijų, ar kokių kitokių erdvių“, – pabrėžė ji.
Išaugo finansavimas ir specialistų skaičius
Pasak viceministro, per šios Vyriausybės kadenciją, švietimo pagalbos metinis finansavimas išaugo 90 mln. eurų. 2020 m. jis siekė 74 mln. Eurų, tuo metu 2024 m. skirtas 164 mln. eurų metinis finansavimas. Anot jo, tai lėmė ir švietimo pagalbos specialistų skaičiaus augimą.
„Išaugęs finansavimas leidžia turėti ir daugiau švietimo pagalbos specialistų, kurie yra neatsiejama įtraukiojo ugdymo dalis. Kaip minėjo profesorius, tai nėra vienintelis komponentas įtraukiajam ugdymui. Švietimo pagalbos specialistų kadencijos pradžioje buvo 3720, o kadencijos pabaigoje – 4525. Tikėtina, kad iki gruodžio mėnesio šis skaičius dar augs“, – kalbėjo I. Gaižiūnas.
Viceministras pabrėžė, kad per pastarąją kadenciją išaugo ir mokinio padėjėjų skaičius.
„Mokinio padėjėjų skaičius nuo 2020 m., kai jų buvo 2700 išaugo iki 5300 pernai metais. Šių metų mokinio padėjėjų skaičiaus mes dar neturime, todėl tikslesnį skaičių bus galima pasakyti tik artėjant kalendorinių metų pabaigai“, – dėstė I. Gaižiūnas.
„Mokinio padėjėjas yra individualus dalykas. Tokio vertinimo, kiek tiksliai trūksta – neturime. Mūsų vertinimu, galėtų būti apie kelis tūkstančius. Matyt, kad tokiais tempais per keletą metų tą trūkumą būsime pasiekę“, – akcentavo jis.
Anot viceministro, ministerija kasmet į švietimo pagalbos specialistus perkvalifikuoja per 200 pedagogų.
Pasak Lietuvos įtraukties švietime centro direktorės pavaduotojos Ingos Nekrošienės, į jų centrą per rugsėjį kreipėsi 227 švietimo pagalbos specialistai ir tėvai.
„Populiariausias prašymas ar tematika – mokymai mokinių padėjėjams. Tai tikriausiai yra susiję ir su įstatymine pataisa. Turime įvairias grupes, dirbame su jais praktiniu būdu. Mokymų metu suteikiame dalyviams galimybę išbandyti specialiąsias ugdymo priemones, kurios bus naudingos darbui pamokoje“, – dėstė I. Nekrošienė.
Ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra maždaug 50 tūkst. vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių. Dauguma jų susiduria su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais.
Šiais metais mokyklose yra apie 2 tūkst. daugiau specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų nei buvo pernai. Pasak viceministro, tokią tendenciją lemia geresnis poreikių vertinimo procesas.
„Tai reiškia, kad per paskutinius metus Lietuvoje yra sistemingiau įvertinami ir nustatomi mokinių specialieji ugdymosi poreikiai“, – kalbėjo I. Gaižiūnas.
„Vertinimo suintensyvėjimas yra teigiama tendencija, nes mokiniai gali po pedagoginio-psichologinio vertinimo gauti labiau jų poreikius atitinkančią programą. Tuo metu mokyklos gali gauti finansavimą, iš kurio tą pagalbą gali teikti“, – pabrėžė jis.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) duomenimis, specialiosiose klasėse šiuo metu mokosi 3 proc. vaikų. Tai yra 83 vaikais daugiau nei pernai.
ELTA primena, kad nuo šių metų rugsėjo mokyklos turėjo būti pasirengusios priimti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus, jei to pageidauja jų tėvai. Jau iki tol 90 proc. Lietuvos vaikų su specialiais ugdymosi poreikiais mokosi bendrojo ugdymo mokyklose kartu su bendraamžiais.
Ministerijos duomenimis, maždaug 75 proc. specialiuosius ugdymosi poreikius turinčių mokyklinio amžiaus vaikų yra nedidelių arba vidutinių poreikių (apie 35,4 tūkst.), o apie 25 proc. (daugiau nei 12,6 tūkst.) besimokančiųjų yra didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymo poreikių.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Švedija prisijungė prie danų, po kabelių pažeidimo stebinčių kinų laivą Baltijos jūroje1
Švedijos pakrančių apsauga šeštadienį pranešė prisijungusi prie Danijos, stebinčios sąsiauryje tarp Danijos ir pietvakarinių Švedijos krantų sustojusį Kinijos krovininį laivą, kelioms šalims pradėjus tyrimu...
-
Kuri Kauno eglutė gražesnė: šių ar praėjusių metų?4
Nauja puošimo komanda Kaune šiandien paskleidė meduolių kvapą – Vienybės aikštėje įžiebta miesto eglė. Praeitais metais Kalėdos Kaune susitelkė ties lengvumo tema. Tada eglę puošė menininkė Jolanta Šmi...
-
Lietuvoje įžiebta pirmoji Kalėdų eglė: Kaunas pakvipo meduoliais, Kalėdų Senelis leidosi stogu40
Kauno Vienybės aikštėje įžiebta eglė – smaližių širdis tirpdančiomis dekoracijomis papuoštas kalėdinis medis ėmė skaičiuoti iki didžiųjų metų švenčių likusį laiką. ...
-
Restauruoti Prienų ir Kauno rajono miškuose rasti partizanų dokumentai13
Po metus trukusių darbų restauruota dalis Lietuvos partizanų Tauro apygardos Geležinio Vilko ir Žalgirio rinktinių dokumentų. Dalies dokumentų, daugiau kaip 70 metų išbuvusių po žeme, nepavyko atkurti. ...
-
Naktį – žemiausia šaltojo sezono temperatūra: kur taip šalo?
Šią naktį išmatuota kol kas pati žemiausia 2024–2025 m. šaltojo sezono oro temperatūra, pranešė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. ...
-
Po incidento progimnazijoje prabilo apie mokyklų saugumą: reikia daryti du dalykus
Klaipėdoje vyrui patekus į progimnaziją ir pavogus moksleivių telefonus, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas teigia, kad stiprinant ugdymo įstaigų saugumą, svarbiausia užtikrinti aplinkos stebėjimą ir patekimo į pastat...
-
Siūloma griežčiau bausti narkotikų lindynių savininkus3
Būstų, kuriose platinami ir vartojami narkotikai ar kitos psichiką veikiančios medžiagos, savininkus nuo kitų metų siūloma bausti griežčiau. ...
-
Lietuva įsipareigojo remti Ukrainos gynybos pramonę, skirs pirmus 10 mln. eurų
Lietuva įsipareigojo remti Ukrainos gynybos pramonę, skirs 10 mln. eurų ukrainietiško drono „Palianytsia“ gamybai. ...
-
L. Kasčiūnas: svarstoma ilginti komendantūrų karių rengimo kursus7
Svarstoma iki 14 dienų ilginti komendantinių vienetų karių rengimo kursus, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
Lietuvoje minima Kariuomenės diena2
Įvairiuose šalies miestuose šeštadienį bus minima Lietuvos kariuomenės diena, skirta pažymėti 106-ąsias kariuomenės atkūrimo metines. ...