Žydų paveldo puoselėtojas kaunietis Kęstutis Markevičius aptiko, kad žydų sušaudymo vietose ant paminklų pakeisti užrašai. Jis neatmeta, kad tai gali būti įžūli provokacija.
Prižiūrėdami kapus ne tik atliekame pareigą, bet ir puoselėjame pagarbą mirusiam žmogui, rūpinamės jo atminimu. Nepaisant gerų ketinimų, kapavietės priežiūra kartais gali būti sudėtinga ir kelianti iššūkių.
Taravos Anikė, Vydūnas, Neringa ir daug kitų paminklų bei skulptūrų Klaipėdoje šiltuoju metų laiku sulaukia jas švarinančių darbuotojų dėmesio. Pasirodo, uostamiesčio skulptūros, lyginant su kitų miestų paminklais, paukščių dergiamos mažiau.
Praūžusi audra Lietuvoje nuo sekmadienio vakaro siaučiant stipriam vėjui ir lyjant gausiam lietui, ugniagesiai visoje šalyje daugiau nei tūkstantį kartų vyko šalinti nuvirtusių medžių. Nuo stipraus ir gūsingo vėjo virto medžiai kapinėse, daužė antkapius ir paminklus. Nukentėjo ir Panevėžio kapinės – Šilaičiuose ir Kristaus Karaliaus kapinės Ramygalos gatvėje.
Vilniuje po rekonstrukcijos pašventintas ir lankymui atidarytas Liuteronų sodas – Vilniaus evangelikų senosios kapinės ant Tauro kalno. Sovietmečiu likvidavus kapines teritorija buvo žinoma kaip parkas šalia Vilniaus santuokų rūmų. Rekonstruotas ir dabar šios vietos istoriją ir tikrąją paskirtį su dabartiniais bendruomenės poreikiais subtiliai suliejantis parkas jau atvertas visuomenės lankymui.
Vadinamoji desovietizacijos komisija, vertinanti nuo sovietmečio likusius viešuosius užrašus ir simbolius, rekomendavo keturių šalies rajonų savivaldybes – Tauragės, Kupiškio, Ignalinos, Mažeikių – pakeisti paminklus sovietinių karių palaidojimo vietose.
Išpuoliai prieš Lietuvos partizanams skirtus paminklus planuojami ne Lietuvoje, šie objektai turi būti saugomi, o į incidentus reaguojama operatyviai, sako prezidentas Gitanas Nausėda.