Mažos taršos zonas siūloma nustatyti ir kurortinėse teritorijose. Tokį siūlymą pateikęs konservatorius Sergėjus Jovaiša sako, kad švaresnis oras pritrauktų daugiau turistų.
Seimui įpareigojus savivaldybėse nuo 2023-iųjų sausio nustatyti mažos taršos zonas, aplinkos ministro teigimu, to nepadarė nė viena savivaldybė, todėl ketinama šį reikalavimą švelninti.
Vėsiais orais prasidėjusi vasara nepagailėjo ir šiltų dienų, taip suteikdama galimybę ne tik pailsėti prie jūros, bet ir užsidirbti verslui. Apie skaičius verslininkai dar kalbės rugsėjo pradžioje, tačiau jau dabar aišku – žmonės trokšta įvairesnių pramogų ir galimybės mėgautis gamta.
Jau šį ketvirtadienį Seime spręsis, ar kurortų sanatorijoms ir reabilitacijos centrams skambės laidotuvių maršas, ar pagrindinė visų kurortų pragyvenimo šaka bus nukirsta, ar vis dėlto sveikas protas paims viršų ir kurortai nebus žlugdomi.
„Kurortai ir kurortinės teritorijos kuria didžiulę pridėtinę vertę visuomenei, tačiau mūsų šalyje jų plėtrai skiriama nepakankamai dėmesio“, – konstatavo Lietuvos kurortų asociacijos (LKA) prezidentė, Birštono merė Nijolė Dirginčienė gegužės 18 d. Raudondvario pilyje vykusioje asociacijos ataskaitinėje konferencijoje.
Artėjant vasaros sezonui, iš kurortuose nuomojamų būstų iškeliami Ukrainos karo pabėgėliai jau turi naujas gyvenamąsias vietas, daliai jų būstai dar ieškomi, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Didžiausia eismo įvykio tikimybė – šalies miestuose, kur intensyvus automobilių srautas ir didelė gyventojų koncentracija. Tačiau šiemet suvestinėse kur kas dažniau vardijami kurortai ir turistų pamėgti regionai.
Prieš pat rugsėjį važinėdamas po Neringą negalėjau atsistebėti – siauru keliu į Nidą kasdien praskrieja šimtai automobilių. Neretai gerokai viršydami leistiną greitį, nors už dažno vingio čia slypi pavojai. Netvarkingai pamiškėje pastatytas automobilis, neatsargus dviratininkas ar kelią perbėgantys gyvūnai – dėl tokių faktorių mūsų pamėgtas kurortas tapo viena avaringiausių šalies vietovių.
Būsto nuomojimas kurortuose yra tikrai pelningas. Vien pernai palangiškiai deklaravo iš to uždirbę beveik pusketvirto milijono eurų. Tiesa, daugumai jų teko atsikratyti senų būstų nuomojimo įpročių, siūlant paslaugas kurorto prieigose, ir pereiti prie išmaniųjų technologijų.
Pastaruoju metu šalies nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinka išgyvena pakilimą – fiksuojamas ne tik kainų augimas, bet ir rekordiniai sandorių skaičiai. Būsto rinkoje neabejotinai lyderio vaidmuo atitenka didmiesčiams, tačiau pagal aktyvumo augimą nuo jų nė kiek neatsilieka ir šalies kurortai ir kurortinės teritorijos.