Balandžio 17-ąją pasaulyje jau 31 kartą minima hemofilijos diena, kuri šiemet pasitinka su tema „Prisitaikymas prie pokyčių: priežiūros palaikymas naujame pasaulyje“.
Kasmet Lietuvoje kraujo vėžiu suserga 1500 žmonių, iš jų apie 150 pacientų išgirsta mielominės ligos diagnozę. Apie šios piktybinės kraujo ligos priežastis, simptomus bei naujausią gydymą pasakoja Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos gydytoja hematologė dr. Milda Rudžianskienė ir gydytojas hematologas, onkologas-chemoterapeutas Domas Vaitiekus.
Balandžio 17 d. jau 30-ą kartą minima Pasaulinė hemofilijos diena. Tikslas – geriau informuoti apie šią ligą visuomenę, skatinti ja domėtis ir siekti, kad sergantieji visose šalyse galėtų gauti jiems būtiną gydymą.
Klaipėdos jūrininkų ligoninės prieigose pasitinkantys raudoni skėčiai primena, kad rugsėjis – kraujo vėžio mėnuo. Dėl skirtingo pobūdžio ši piktybinė liga dažnai lieka nematoma.
Mielominės ligos diagnozę Jonas Greinys išgirdo 2005 m. Diagnozavus kraujo ligą, vyrui buvo taikytas chemoterapinis gydymas, atlikta autologinė kaulų čiulpų transplantacija. Tačiau jau tris mėnesius vilnietis nebegauna jokio gydymo.
Pasaulyje daugiau nei milijonas žmonių serga viena dažniausių kraujo vėžio formų – limfoma, kiekvieną dieną diagnozuojama 1000 naujų šios ligos atvejų. Sergamumo limfoma didėjimas neaplenkia ir Lietuvos.
Viltis mielominės ligos komplikacijų – sunkaus inkstų nepakankamumo – išvargintiems pacientams. Kauno klinikose pradėtas taikyti naujas gydymo metodas, padėsiantis greičiau atkurti inkstų veiklą. Procedūrą Kauno klinikų nefrologai atliko pirmieji Lietuvoje.
Pažvelgus į žaviai besišypsančią, ilgaplaukę Moniką net menkiausia mintis nekiltų, jog prieš beveik ketverius metus jai buvo diagnozuotas kraujo vėžys.