Liga – viena, o tipų daug

Rugsėjo 15-ąją pasaulyje ir Lietuvoje buvo minima limfomos diena. Pastaruoju metu apie šią ligą ypač daug kalbama, kai žinomas dainininkas ir šalies premjeras prisipažino sergantis šia piktybine kraujo liga.

Klaipėdos jūrininkų ligoninės Onkohematologijos skyriaus laikinoji vedėja bei gydytoja hematologė Neringa Gailiūtė sutinka, kad toks viešas žinomų žmonių prisipažinimas svarbus sergantiems.

Žinia, kad susirgti limfoma gali bet kas, nepriklausomai nuo pareigų ir statuso visuomenėje, priimama kaip psichologinis palaikymas.

Limfoma – dažniausias kraujo sistemos piktybinis susirgimas – skirstoma į dvi grupes: Hodžkino ir ne Hodžkino.

Hodžkino limfoma dažniausiai serga jauni žmonės iki 30 metų ir vyresni nei 55 metų. Ne Hodžkino limfomos grupė yra didžiausia, kurią sudaro keli šimtai ligos variantų. Šios grupės ligos gali būti lėtos eigos, neagresyvios ir atvirkščiai. Priklausomai nuo to skiriamas ir gydymas.

Dažniausiai gydytojai susiduria su agresyvia ligos forma, kuri iškart pradedama gydyti.

Neagresyvios limfomos dažniausiai negydomos – tik stebimi simptomai. Tokia gydytojų taktika sukelia pacientų nuostabą: piktybinis susirgimas ir nieko nedaroma?!

"Dabar situacija keičiasi. Žmonės turi daugiau informacijos apie limfomas. Anksčiau pacientai netikėdavo, kad diagnozavus neagresyvios formos limfomą nieko nereikia daryti, tik stebėti. Bet tokia taktika taikoma visame pasaulyje. Pacientams patariame džiaugtis, nes tokia liga dažniausiai lėtai progresuoja ir todėl gydytojai neskuba kištis į jos eigą", - paaiškino N.Gailiūtė.

Nėra nuosprendis

Pasak gydytojos hematologės, gyvenimo trukmė ir prognozės priklauso nuo limfomos rūšies, formos bei tipo. Pavyzdžiui, dauguma sergančiųjų difuzine didelių B ląstelių limfoma, priklausomai nuo stadijos, pasveiksta. Net ketvirta ligos stadija nėra nuosprendis.

Sergantieji Hodžkino limfoma taip pat pasveiksta beveik visi. Kai nustatomi kai kurie kiti limfomos variantai, po gydymo pasiekiama remisija ir pacientai stebimi tam tikrą laiką arba visą gyvenimą, nes liga gali bet kada atsinaujinti.

Kai limfoma atsinaujina, skiriamas antros eilės gydymas, jei situacija pasikartoja – trečios eilės gydymas. Vaistai skiriami priklausomai nuo ligos atsinaujinimo greičio.

Pirmos eilės limfomai gydyti skiriama biologinė terapija kartu su chemoterapija. Kai kuriuos atsinaujinusios limfomos tipus galima gydyti tik biologine terapija – tai gana efektyvus, šiemet valstybės pradėtas kompensuoti gydymo būdas.

"Kasmet sulaukiame vis naujų vaistų, tad hematologo darbas kasmet sunkėja. Net ta pati chemoterapija būna skirtinga kiekvienam limfomos tipui. Būna skirtingi vaistai, skirtingi deriniai. Kiekvienas chemoterapinis vaistas gali turėti šalutinį poveikį, kurį hematologui būtina žinoti", - apie gydytojo darbo niuansus sakė N.Gailiūtė.

Kasmet sulaukiame vis naujų vaistų, tad hematologo darbas kasmet sunkėja.

Liga kartais sugrįžta

Pradedant gydymą, atsižvelgiama į limfomos tipą, žmogaus biologinį amžių, turimas gretutines ligas –pagal tai individualizuojamos chemoterapinės vaistų dozės, taikoma biologinė terapija.

Klaipėdos jūrininkų ligoninė bendradarbiauja su Vilniaus Santaros klinikomis, kur atliekami specializuoti tyrimai. Gydytoja pasidžiaugė, kad atsakymai ateina greitai ir būna tikslūs.

"Mūsų pacientai gauna modernų gydymą, kuris niekuo nesiskiria nuo kitų šalių. Sudėtingiau su atsinaujinančiomis limfomomis. Tačiau visame pasaulyje ieškoma vaistų, kaip padėti pacientams, kuriems atsinaujinus ligai nepadeda įprastas gydymas", - pasakojo hematologė.

Dažniausiai atsinaujina ne Hodžkino folikulinė, mantijos, smulkiųjų B ląstelių limfomos.Tad pranešdami pacientui diagnozę, gydytojaiinformuoja, kokia ligos atsinaujinimo tikimybė. Žinant galimas grėsmes antrą kartą išgirsti tą pačią diagnozę kiek lengviau.

N.Gailiūtė pastebi, kad prieš 15 metų pacientų, kuriems buvo taikomas antros ar trečios eilės gydymas beveik nebuvo. Jiems buvo skiriamas tik simptominis gydymas ir jų gyvenimo trukmė buvo kur kas trumpesnė. Tobulėjant medicinai situacija gerėja.

"Limfomų gydymas – komandinis darbas. Hematologų darbas glaudžiai susijęs su kitų sričių specialistais. Džiaugiamės, kad ligoninėje dirba invazinis radiologas, padedantis prieiti prie sudėtingose vietose esančių darinių be operacijos. Padėka visiems mūsų kolegoms", - sakė hematologė.

Padeda ir apčiuopa

N.Gailiūtė paaiškino, kad limfomą dažniausiai išduoda padidėję limfmazgiai, tonzilės, blužnis. Dažniausiai padidėjusius limfmazgius kaklo srityje žmogus apčiuopia pats.

Kartais gali padidėti limfmazgiai kartu su blužnimi ir tarpuplaučio limfmazgiais – tokiais atvejais šeimos gydytojasturėtų apčiuopti pilvą, atlikti krūtinės rentgenogramą ir vidaus organų echoskopiją.

Gydytoja atkreipė dėmesį, kad padidėjusių limfmazgių gali neišduoti jokie simptomai.

Kadangi limfinio audinio galima rasti visur, tad ir liga gali įsikurti bet kur: kaklo srityje, virš raktikaulių, pažastyse, kirkšnyse. Dažniausiai limfmazgių aptinkama kaklo srityje.

Tačiau gali būti ir B grupės simptomai: karščiavimas, svorio kritimas be aiškios priežasties, gausus prakaitavimas – tai nespecifiniai limfomos simptomai, kurie būdingi ir virusinei ar bakterinei infekcijai. Tad nepatyrusiam specialistui būna sunku nustatyti tokią limfomą, ypač jei karščiavimas trunka tik pirmas kelias savaites.

Tokie limfomos simptomai dažniausiai pasireiškia jauniems žmonėms. Dažniausiai hematologų konsultacijai siunčiami pacientai, kurie karščiavimu ir kitais negalavimais skundžiasi daugiau nei mėnesį.

Kraujo tyrimas neišduoda

Kai kurie pacientai pageidauja kraujo tyrimo, tikėdamiesi, kad šis išduos limfomą. Hematologė paaiškina, kad kraujo tyrimas labai retai išduoda šį piktybinį susirgimą.

Ar žmogus tikrai serga limfoma ir kokio tipo, sužinoma tik po limfmazgių biopsijos. Limfoma gali įsikurti bet kuriame organe, pavyzdžiuiskrandyje, tonzilėse ar net galvos smegenyse. Iš retesnių limfomos lokalizacijos tipų, dažniausiai nustatoma skrandžio limfoma, kurią išduoda kraujavimas iš virškinamojo trakto, staigus svorio kritimas, gana greitai pablogėjusi sveikatos būklė.

Ar žmogus tikrai serga limfoma ir kokio tipo, sužinoma tik po limfmazgių biopsijos.

"Tuomet daroma gastroskopija, aptinkamas darinys. Jeigu paėmus biopsiją, paaiškėja, kad tai limfoma, o ne skrandžio vėžys, pacientui sakome: "sveikiname, jūs laimėjote loterijoje". Šis limfomos tipas gana neblogai pasiduoda gydymui ir net neprireikia operacijos. Priešingai nei nustačius skrandžio vėžį", - paaiškino gydytoja.

Išgirsta dvi diagnozes

Kam didesnė rizika susirgti limfoma be amžiaus faktoriaus? Pasak N.Gailiūtės, į šią kategoriją patenka sergantieji žmogaus imuniteto deficito virusu (ŽIV) ir hepatitu C. Šios ligos silpnina žmogaus imunitetą, tad organizmas nebepajėgia kovoti ne tik su infekcijomis, bet ir piktybinėmis ląstelėmis.

Sergančiųjų paskutiniąją ŽIV ligos forma – AIDS ir limfoma gydymas būna ypač sunkus dėl pažeistos imuninės sistemos. Tokie žmonės turi tikimybę pasveikti nuo limfomos, jei pacientas žino, kad yra infekuotas ir gauna antiretrovirusinį gydymą.

Nustačius limfomą kiekvienas pacientas tikrinamas dėl ŽIV ir hepatito C, nes šios infekcijos susijusios su tam tikromis limfomų rūšimis. Pasitaiko pacientų, kurie tuo pačiu sužino dvi diagnozes – ŽIV ir piktybinę kraujo ligą.

Pastaraisiais metais ligoninėje gydytas ne vienas toks pacientas. Ne visi jie yra iš asocialios aplinkos ar priklauso rizikos grupei.