Imperializmas užkoduotas Rusijos DNR, visas jos egzistavimas apsiriboja teritorijų užkariavimu ir kitų tautų pavergimu. Suomiams ir lenkams to aiškinti nereikia.
Nestabili geopolitinė situacija ir didėjantys neramumai Europoje vis labiau vienija po visą pasaulį išsibarsčiusius lietuvius. Jie aktyviai kelia klausimą, kuo galėtų padėti, jei karas prasidėtų ir mūsų šalyje. Apie galimą sužeistųjų ar pabėgėlių priėmimą, aktyvų finansinės pagalbos Lietuvai rinkimą krizės laikotarpiu ir kitus šiuo metu svarbiausius užsienio lietuvių indėlio į Lietuvos saugumą klausimus bus diskutuojama liepos 1 d. Vilniaus rotušėje vyksiančiame pasaulio lietuvių forume „Kuo galiu būti naudingas Lietuvai, nors šiuo metu joje negyvenu?“
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas penktadienį pareiškė, kad „nėra jokios tiesioginės karo grėsmės“ nė vienai Aljanso narei, Kremliui apkaltinus Vakarų šalis galimu karo Ukrainoje eskalavimu.
Susidūrus su karo grėsme, pusė didžiųjų miestų ligoninių atsargų turėtų vos vienam mėnesiui, nors siekiama, kad jų pakaktų trims. Pasak Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC), geriausia situacija didmiesčiuose. Ko trūksta labiausiai ir iš kokių lėšų bus ruošiamasi, LNK pasakojo NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas.
Tik ką pandemiškai šlavę butus kurortuose ir sodybas kaimuose, dabar šliaužiančio karo įbauginti lietuviai dėbčioja į Ispaniją. Per tris praėjusių metų ketvirčius jau išbogino į šią šalį dešimtis milijonų eurų. Patriotai kapeikų neskaičiuoja – prisiekia ištikimybę Lietuvai ir pasirūpina, kad grėsmės atveju savo brangius sėdmenis su visais sąžinės likučiais galėtų įmerkti Viduržemio jūroje.
Karo bijantiems lietuviams verslininkai jau siūlo pirkti gerokai per šimtą eurų kainuojančią evakuacinę kuprinę. Joje esą yra visi reikalingi daiktai, kurių galėtų prireikti prasidėjus kariniams veiksmams. Tačiau daugelį šių daiktų galima įsigyti už mažesnę kainą arba apskritai nepirkti, kadangi jų ir taip yra namuose.
Vokietijos švietimo ministrė mano, kad mokinai turėtų būti mokomi apie tai, ką daryti karo, stichinių nelaimių ar pandemijos atvejais. Ji teigia, kad vaikus taip pat svarbu šviesti apie tai, kaip kariuomenė prisideda prie šalies saugumo, praneša „Deutsche Welle“.
Trečius metus trunkantis karas Ukrainoje verčia nerimauti ir Klaipėdoje priebėgą radusius ukrainiečius. Ką daryti, jei ir Lietuva taps agresorės taikiniu? Kiekvienas sau į šį klausimą atsako savaip.