Dvi didžiausios Saulės sistemos – Jupiteris ir Saturnas – pirmadienį vakare iš Žemės bus matomos itin arti viena kitos, o kitas toks įvykis pasikartos tik 2080 metais.
NASA leido mokslininkams pereiti prie paskutinio erdvėlaivio kūrimo etapo, kuris turės praskrieti pro Europą, po kurios ledynais, manoma, tyvuliuoja milžiniškas vandenynas, rašo BBC.
Audringos dujinės Jupiterio atmosferos storis yra apie 3 000 kilometrų; ji sudaro apie šimtadalį šios milžiniškos planetos masės, trečiadienį paskelbė mokslininkai, remdamiesi NASA zondo „Juno“ surinkta informacija.
NASA trečiadienį paskelbė stulbinančių milžiniškos Jupiterio audros, dar žinomos kaip Didžioji raudonoji dėmė, nuotraukų, kurias pavyko užfiksuoti arti šio darinio praskriejusiam kosminiam zondui.
Automatinis NASA erdvėlaivis turėtų skrieti virš galingos audros zonos Jupiteryje, tęsdamas kelionę, iš kurios seniai laukiama naujų duomenų, nušviesiančių jėgas, kurios valdo šios planetos Raudonąją dėmę.
Aplink Jupiterį skriejantis NASA kosminis zondas pastebėjo didžiulių ciklonų prie šios dujinės milžinės ašigalių, o jo atsiųsti duomenys atskleidžia stulbinamų naujų detalių apie didžiausią Saulės sistemos planetą.
Kasdien matome žmones ant Žemės paviršiaus, taip pat esame regėję astronautų žingsnius Mėnulyje ir turbūt daugelis slapčia yra pasvarstę apie pasivaikščiojimą Marse. Tačiau, ar galėtume atsistoti ant tokios planetos kaip Jupiteris?
Astronomai nustatė, kad žymioji Jupiterio didžioji raudonoji dėmė – uraganas, triskart didesnis už Žemę, planetos viršutinę atmosferą žibina didžiuliu karščiu.