Jupiterio palydovo paslaptis – geizeriai švirkščia vandenį į 200 km aukštį

  • Teksto dydis:

Kosminis teleskopas „Hubble“ pastebėjo iki 200 km aukščio vandens čiurkšles, trykštančias viename apledėjusiame Jupiterio palydove.

Šie geizeriai veikiausiai trykšta iš storai ledo šarvais padengto vandenyno, kaip manoma, esančio palydove Europoje. Šį dangaus kūną mokslininkai laiko vienu iš Saulės sistemos objektų, kuriuose vertėtų ieškoti nežemiškos gyvybės pėdsakų.

Ties pietiniu ašigaliu švirkščiantys srautai buvo pastebėti per kosminį teleskopą, kai Europa slinko priešais Jupiterio diską. Mokslininkų nuomone, Europos geizeriai išsiveržia nereguliariai, tyrėjams pavyko juos pastebėti tik tris kartus per 10 Europos stebėjimų, atliktų per kiek ilgesnį negu metų laikotarpį.

Kad ir kaip būtų, tokiomis čiurkšlėmis ištryškęs vanduo veikiausiai vėl nukrenta ant palydovo paviršiaus, o tokiu atveju „galėtume ieškoti gyvybės pėdsakų Europos vandenyne be būtinybės pragręžti mylias ledo“, pirmadienį aiškino Baltimorėje įsikūrusio Kosminio teleskopo instituto astronomas Williamas Sparksas (Viljamas Sparksas).

Naujausias atradimas susijęs su 2012 metais „Hubble“ (Hablo) teleskopu atliktais stebėjimais, kai prie Europos pietų ašigalio buvo pastebėta vandens garų. Vėliau teleskopas neužfiksavo jokių panašių reiškinių.

Jeigu šis atradimas bus patvirtintas, Europa bus antrasis Saulės sistemos planetų palydovas, kuriame užfiksuotos trykštančios vandens čiurkšlės.

Kosminis zondas „Cassini“ anksčiau pastebėjo geizerių čiurkšles Saturno palydovo Encelado paviršiuje. Šiame palydove taip pat yra storo ledo dengiamas vandenynas, bet, kitaip negu Europoje, Enceledo geizeriai trykšta nuolat.

Šiuo metu aplink Jupiterį besisukantis kosminis zondas „Juno“ nėra pritaikytas tirti Europą ir negalės patvirtinti, kad jos geizeriai egzistuoja, nurodė JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA).

Amerikos kosmoso agentūra yra pradėjusi planuoti šio Jupiterio palydovo tyrimų misiją. Numatoma šio amžiaus 3-ajame dešimtmetyje pasiųsti zondą, kuris skrietų aplink šią milžinę ištęsta orbita ir praskrietų šalia apledėjusios Europos.

Europos kosmoso agentūra irgi planuoja pasiųsti zondą tirti didžiausios Saulės sistemos planetos bei trijų jos didžiausių palydovų: Ganimedo, Kalistos ir Europos.

Jupiteris turi 67 žinomus palydovus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių