Ukrainos nepriklausomybės dienos ir Rusijos invazijos į savo kaimynę pusmečio sukakties išvakarėse karo draskomoje šalyje išaugo nerimas, kad Maskva gali per šventę smogti atskiriems valstybiniams ir civiliniams taikiniams.
Pandemijos, cheminės ir branduolinės grėsmės bei atsparumas antibiotikams – Europos Komisijos (EK) manymu, šios trys sritys šiuo metu yra didžiausia grėsmė europiečių sveikatai. Kaip joms pasirengusi Lietuva? Apie tai LNK pokalbis su Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento direktoriumi Audriumi Ščeponavičiumi.
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad būtina įvertinti tai, kaip karo akivaizdoje veiktų Lietuvos sveikatos sistema. Pasak šalies vadovo, tą daryti būtina ne todėl, kad Lietuvai gresia karo pavojus, bet todėl, jog būtina ruoštis absoliučiai visiems scenarijams.
Baltarusijai iki šių metų pabaigos pratęsus bevizį režimą Lietuvos piliečiams, politikai svarsto imtis socialinės kampanijos ir įspėti vykstančiuosius apie grėsmes.
Masiškų grėsmių pirmadienį, kai minima sovietų pergalė prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare, policija nenumato, sako policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiojo patarėjo Dariaus Kuliešiaus teigimu, nors Vakarai toliau privalo ieškoti diplomatinių kelių sprendžiant Rusijos ir Ukrainos konfliktą, visgi, akcentuoja jis, būtina išlaikyti ir Kremliaus atgrasymo politiką.
Reabilitacijų centrų priklausomiems steigėjas, buvęs narkomanas Marius Balčiūnas kviečia į ekskursiją po jau sugriautą, tačiau toli gražu veiklos vykdyti nenustojusį taborą Vilniuje.
Iki paskutinės minutės sprendėsi šiandien vykstančio Šeimų sąjūdžio Vilniuje mitingo vieta. Ekspertams labiausiai apmaudu, kad protesto organizatoriai neįsiklausė į raginimus dėl galimų grėsmių.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos ministrai sutarė koordinuoti veiksmus dėl migrantų krizės, ją įvardinę Baltarusijos režimo hibridine ataka prieš Baltijos šalis, Europos Sąjungą (ES) ir NATO.