Kauno marių regioninio parko Gamtos mokykloje prabyla paukščių pamestos plunksnos ir iš miško parnešti grybai. Po tokių pamokų, anot edukatorių, moksleiviai save ima suvokti kaip visumos dalelę.
Dronais, oro balionais ir parasparniais skraidyti virš draustinių bei rezervatų be saugomų teritorijų direkcijos leidimo nuo šiol draudžiama pagal naujai patvirtintus saugomų teritorijų nuostatus. Specialistų, išmanančių saugomų rūšių biologiją ir reakciją į skraidančius aparatus, kontrolė įvesta susidūrus su karčia patirtimi.
Jei būčiau animacinių filmų kūrėja, išgirdusi pavadinimą „gleivūnai“ išsyk vaizduotėje imčiau piešti mielus žaislinius gyvūnėlius, vaikų vadinamus šlykštukais. Tinklaraščio „2Biologists“ įkūrėja Eglė Vičiuvienė, fotografuojanti gleivūnus, sutinka, kad, pripiešus akytes ir burnytes, gleivūnai iš tiesų galėtų tapti mielais animacinių filmukų herojais, nors iš tiesų tai vienaląsčiai organizmai, paplitę visame pasaulyje.
Per pusšimtis klaipėdiečių su šeimomis leidosi į kelionę po Malūno parką, kur išvydo tvenkinio plunksnuotuosius gyventojus, sužinojo apie jau metus čia gyvenantį invazinį vėžlį, atpažino bebrų pėdsakus, išgirdo apie čia karaliaujančių šikšnosparnių gyvenimo būdą.
Prieš penkerius metus socialinį verslą sukūrusios Jolita Butkienė ir Almantė Karpienė turi tikslą: kad kuo mažiau tekstilės gaminių – drabužių, batų, odinės galanterijos, namų tekstilės, aksesuarų – patektų į bendruosius konteinerius. „Dirbtuvių namus“ įkūrusios moterys bendraminčius skatina grįžti prie senelių, prosenelių šaknų ir pasistengti kiekvienam daiktui, kuris nebetinkamas naudoti, suteikti antrą gyvenimą.
Sinoptikai nespėja fiksuoti karščio rekordų. Negana vasaros, ir ruduo jų pažėrė. Netgi dvi dienas iš eilės – antradienį ir trečiadienį – tokių šiltų dienų rugsėjį per visą meteorologinių stebėjimų laikotarpį Lietuvoje nebūta. Panevėžyje kaštonas šiemet antrąkart pražydo. Gamtininkai ramina – tai dar ne masinė anomalija, visiems kaštonams negresia. O tas keistuolis esą patyrė stresą, dėl to ir apsipylė žiedais. Pro šalį eidami senoliai žegnojasi: saugok Dieve! Kiti liūdnai juokauja: gal jau ir antram bulvių derliui reikia ruoštis?
Panevėžyje tarp daugybės medžių pražydęs vienas kaštonas glumina gyventojus. Vieniems – metų laikų neatskiriančio kaštono gaila, kitiems – nors ir keista, bet gražu.
Klaipėdietis dailininkas Jonas Sabaitis savo naujausioje parodoje, eksponuojamoje I. Kanto bibliotekos Pempininkų padalinyje, bando praskleisti vandenyno gelmes ir jo paslaptis.
Stulbinantys vaizdai kiekviename žingsnyje: kalnai, žaliuojantys miškai, nuostabios pakrantės ir paplūdimiai, puikiai išsilaikę viduramžių miesteliai. Šis kraštas vadinamas geriausiai saugoma Europos paslaptimi, kuri lankytojus užlieja ramybės, žavesio ir ypatingos atmosferos pojūčiais. Tai – Juodkalnija.
Anot archajiškos tradicijos, Žolinė yra padėkos Motinai Žemei už derlių šventė, vienas svarbiausių jos akcentų – žolynai. Todėl Žolinės išvakarėse kalbamės su žolininke Rasa Glinskyte-Subačiene, dar žinoma Rasoklės vardu. Ką per Žolinę ir po jos dar spėtume padaryti – kokių vasaros pievų gėrybių prisirinkti?