Sokratas, užtarnautai pramintas Vakarų filosofijos tėvu, mano akimis žiūrint, buvo tikrų tikriausias kritikas. Didžiumą savo gyvenimo jis praleido agoroje, apsuptas vyrų ir jaunuolių, ne dėstydamas, o klausinėdamas. Sokratas klausinėjo tokių, atrodytų, paprastų klausimų, kaip kad kas yra gėris, drąsa, puikybė, dora ir pan. Dažnai mokiniai jautėsi žiną atsakymą ir nematė klausime nieko sudėtingo. Tačiau Sokratas sugebėdavo klausti ir klausti, ir klausti, kol galiausiai mokinys pasijausdavo nieko apie nieką nežinąs, tačiau galbūt pokalbio pabaigoje ko išmokęs.