„VDU Praktinės filosofijos magistrantų tvarkaraštis sudaromas žinant, kad studentai bus dirbantys, tad paskaitos ir seminarai organizuojami vakarais. Ši programa skirta dviejų tipų studentams: tiems, kurie ateityje nori dirbti mokslinį darbą, ir tiems, kurie neretai po ilgos pertraukos suvokia, kad įgytų studijų darbui ir gyvenimui nepakanka, ir šią programą renkasi norėdami pagilinti žinias ar įgyti bendrų kritinio mąstymo, analizės įgūdžių. Taigi paprastai tai motyvuotos, brandžios asmenybės“, – sako VDU Filosofijos magistrantūros vadovas dr. Viktoras Bachmetjevas.

– Turite sukaupęs nemažai patirties – kuo ypatinga Praktinės filosofijos magistrantūra VDU, palyginti su kitomis filosofijos programomis?

– Mūsų programa pasižymi dviem ypatybėmis. Pirma, ji orientuota į praktinį filosofijos pritaikymą. Būtent todėl joje daug etikai, politinei filosofijai, estetikai skirtų kursų, taip pat stengiamasi gilintis į šiuolaikinio pasaulio problematiką. Studijų metu pastaraisiais metais pagal mūsų programą studentai gilinosi į protestų ištakas pandemijos metu, kūno priklausomybės ir nuosavybės problematiką, visuomenės susipriešinimo, istorinės atminties ir susitaikymo, negalios, žmogaus teisių, netgi nekilnojamojo turto problemas. Antra, kolegiškas požiūris į studentus, jo ištakų turbūt reikia ieškoti dar VDU atsikūrimo pradžioje. Užsiėmimai – bent jau mūsų programoje – paremti diskusijomis, o ne monologiniu dėstymu, nuomonių pliuralizmas laikomas vertybe. Žinoma, kad tokios studijos veiktų, reikia motyvuotų ir angažuotų studentų, taip pat nedidelių grupių, kuriose kiekvienas galėtų įsitraukti ir aktyviai dalyvauti. Galiu pasidžiaugti, kad paprastai taip ir nutinka.

– Kokie dėstytojai dėsto magistrantams? Gal galite išskirti jų tyrimų sritis?

– Programoje dėsto vieni geriausių Lietuvos filosofų. Profesorius Gintautas Mažeikis, tyrinėjantis šiuolaikinius politinius, socialinius procesus, taip pat skiriantis dėmesio estetikai ir meno istorijai. Profesorė Audronė Žukauskaitė yra posthumanizmo, biofilosofijos ir biopolitikos tyrinėtoja. Mūsų magistrantūros programoje ji dėsto kursą, skirtą šiuolaikinėms meno praktikoms. Platono vertėja profesorė Tatjana Aleknienė dėsto antikos filosofiją, profesorius Dalius Jonkus – kursą, skirtą fenomenologijai ir praktinės ir teorinės filosofijos sankirtoms, Jurga Jonutytė – naratyvų teorijos ir etikos kursą, aš pats dėstau kursą, skirtą šiuolaikinės kontinentinės etikos problematikai. Žinoma, tai ne visi kursai.

– Kur vyksta paskaitos? Kokios yra mokymosi ir darbo sąlygas?

– Paskaitos paprastai vyksta Kaune, naujajame Vytauto Didžiojo universiteto korpuse miesto centre, kuriame patogiai įsikūrusi ir Leonido Donskio biblioteka. Tiesa, pastarieji metai šiek tiek pakoregavo nusistovėjusius įpročius ir išmokė dirbti nuotoliniu būdu. Šios praktikos neatsisakome – ji pasiteisina, ypač kai didžioji dalis studentų gyvena ne Kaune, tad paprastai kurso pradžioje sutariama dėl bendro darbo principų su studentais.

– Ar studijų programa atnaujinama atsižvelgiant į šių dienų aktualijas?

– Taip, joje esama net keletas kursų, skirtų būtent šiuolaikinio pasaulio problematikai: šiuolaikinei etikai, šiuolaikinėms meno praktikoms, posthumanizmo etikai, technologijų įsivyravimo problemoms. Pati studijų programa taip pat yra nuolat peržiūrima ir atnaujinama.

Paprastai įstoję be filosofinio bagažo gana greitai pasiveja baigusius filosofijos bakalauro studijas, tereikia tik noro ir šiek tiek pastangų.

– Kodėl filosofija reikalinga šiandien?

– Mano nuomone, filosofija yra aktuali bent trimis aspektais. Pirma, filosofijos studijos – tai visų pirma idėjų istorijos studijos. Studijuojant filosofiją neišvengiamai gilinamasi į, visų pirma, Vakarų, bet ne tik jų, mąstymo tradiciją, susipažįstama su skirtingų idėjų ir filosofinių koncepcijų istorine raida, skirtingais įvairių problemų sprendimo būdais. Antra, filosofijos studijos – tai ir būtinai disciplinuoto, kryptingo mąstymo treniruotės. Studijuojant filosofiją mokomasi konceptualinės analizės, kritinio mąstymo, įvairių interpretacinių metodų. Šie įgūdžiai neapsiriboja tik akademine filosofija – jie lengvai pritaikomi skirtingose profesinėse sferose: žurnalistikoje, komunikacijoje, politikoje, menuose ir t. t. Galiausiai, filosofija neišvengiamai paliečia ir egzistencinius klausimus. Nors tai individualu, tačiau užsiimant filosofija pramokstama apmąstyti ar bent jau svarstyti tokius klausimus kaip gyvenimo prasmė, tarpasmeniniai santykiai, asmeninės prievolės ir teisės ir t. t.

– Ar norėdamas studijuoti Praktinės filosofijos magistrantūroje turi būti baigęs humanitarinius mokslus?

– Stojant į filosofijos magistrantūrą nereikalaujama būti baigus humanitarinius mokslus. Pakanka bet kokios studijų krypties bakalauro diplomo. Taigi nėra jokių formalių reikalavimų būti baigus humanitarines studijas. Nevertėtų perdėm nuogąstauti ir dėl atsilikimo nuo bendramokslių – paprastai įstoję be filosofinio bagažo gan greitai pasiveja filosofijos bakalaurą baigusius, tereikia tik noro ir šiek tiek pastangų. Dar daugiau, kitos srities ar profilio žinios neretai yra itin naudingos ieškant kitokio, netikėto, požiūrio kampo ar perspektyvos.