„Gerbiama redakcija!“, – taip prasidedančius laiškus iki šiol gauna laikraščių leidėjai. Šią frazę savo knygai pavadinti pasirinko 16 metų dienraščiui „Klaipėda“ vadovavęs žurnalistas, poetas, leidėjas Antanas Stanevičius.
Visai neseniai pasirodė Klaipėdos fotomenininko Antano Stanevičiaus fotografijų albumas „Abipus tūkstantmečių slenksčio“ / „On Both Sides of the Millennium Threshold“, kurį išleido jo vadovaujama uostamiestyje įsikūrusi „Eglės“ leidykla. Knygos autorius žinomas kaip žurnalistas, poetas, leidėjas, fotografas. Fotoalbumo dizainerė – Urtė Kraniauskaitė, redaktorė – Eglė Zalatoriūtė, vertėja – Sigita Pevcevičiūtė.
Istoriniai 30 metų senumo įvykiai, lėmę Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, tada, 1989 m. rugpjūčio 23-iąją, liko užfiksuoti šimtuose fotografijų. Vienas autorių, klaipėdietis Antanas Stanevičius, Juodojo kaspino dienos išvakarėse sukvietė klaipėdiečius į savo nuotraukų parodą "Baltijos kelio atspindžiai".
"Nieko tolygaus nesu per savo ilgą amžių išgyvenęs. Tai buvo nesvietiškai gilus vienybės, stiprybės jausmas. Kai apie tai kalbu, man gniaužia gerklę", – prisimindamas Baltijos kelią emocijų neslėpė 84-erių profesorius Petras Bielskis. Šiuos žodžius lyg iš anksto susitarę kartojo visi prieš 30 metų išgyventus įvykius prisiminę klaipėdiečiai.
Armėnijos valstybės 100-mečiui I.Simonaitytės bibliotekoje surengtos parodos "Armėnija Ararato akyse" autoriaus Antano Stanevičiaus teigimu, lietuvius ir armėnus vienija praradimų pajautimas, gyvybingumas – nepasiduoti, neištirpti, gyventi ir kurti.
Mokytojo santykį su mokiniais ar studentais ir jo viso gyvenimo profesinį įdirbį neretai apibrėžia vienas žodis – jam suteikta pravardė, kuri prilimpa ir tampa tarsi skiriamuoju ženklu iki pat karjeros pabaigos. Tiesa, kai kurios pravardės būna užgaulios, tačiau kitos – pagarbios, jomis pedagogai netgi didžiuojasi.
Lygiai prieš 30 metų žurnalistas, fotografas ir leidėjas, buvęs dienraščio "Klaipėda" vadovas Antanas Stanevičius įsivėlė į avantiūrą. Jos rezultatas – pirmasis laisvėjančios Lietuvos ženklas uostamiestyje ir istorinio teisingumo atkūrimas – legendinio Klaipėdoje gimusio poeto Simono Dacho mūzos – Anikės iš Taravos skulptūros sugrįžimas.
I.Simonaitytės bibliotekoje eksponuojamas iliustruotas pasakojimas apie paminklo Klaipėdoje gimusiam prūsų poetui Simonui Dachui (1605–1659) sugrįžimą, apie jo eilėraščio herojės Taravos Anikės prototipo ryšius su lietuvių raštijos pradininkais. Ekspozicijos autorius – žurnalistas, leidėjas ir fotografas Antanas Stanevičius.
„Jeruzale, jeigu Tave užmirščiau..." – šia 137-osios Psalmės eilute klaipėdietis Antanas Stanevičius pavadino savo fotografijų parodą apie Jeruzalę ir Izraelį. Ji gimė iš dviejų autoriaus kelionių po Izraelį 2007 ir 2011 metais. Menininkas bando įminti Izraelio stiprybės paslaptį, atsigręždamas į praeitį bei žvelgdamas į dabartį.