- Nijolė Kliukaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Visai neseniai pasirodė Klaipėdos fotomenininko Antano Stanevičiaus fotografijų albumas „Abipus tūkstantmečių slenksčio“ / „On Both Sides of the Millennium Threshold“, kurį išleido jo vadovaujama uostamiestyje įsikūrusi „Eglės“ leidykla. Knygos autorius žinomas kaip žurnalistas, poetas, leidėjas, fotografas. Fotoalbumo dizainerė – Urtė Kraniauskaitė, redaktorė – Eglė Zalatoriūtė, vertėja – Sigita Pevcevičiūtė.
Negaliu atsistebėti fotografija. Visi gyvename tame pačiame pasaulyje, tai, atrodytų, ir matyti turėtume jį panašiai, o ir visos meno bei estetikos teorijos laikosi vieningo principo – meno kūrinys privalo savyje įrašyti tiesą. Šiuo požiūriu fotografija turėtų būti tiksli kaip šveicariškas laikrodis ir negailestinga kaip suskaitmeninta būtis kompiuteriuose, telefonuose ir kituose kasdienio vartojimo aparatuose. Tereikia nuspausti tinkamą mygtuką, ir nepermaldaujamos tiesos akimirka užfiksuota. Dar Aristotelis teigė, kad menas – tiesos kopija. Natūraliai kyla klausimas, kodėl tokie skirtingi, nuolat stulbinantys savo atpažįstamumu ir individuliais estetiniais sprendimais, yra mūsų fotografai. Tarkime, lietuvių fotografijos klasikas klaipėdietis Vaclovas Straukas lengvai atpažįstamas iš pasirenkamų temų. Mokytojas su fotoaparatu labiausiai mėgo fiksuoti įvairias jaunuomenės nuotaikas, net krizinius momentus. Fotomenininko Aleksandro Dapkevičiaus žmonės, ypač peizažai, visai kitokie, tikrai ne nešališkai objektyvios akies sustabdyti. Ką besakyti apie iškalbingus Artūro Šeštoko portretus, Raimundo Urbono balzganas miesto erdves, Remigijaus Treigio precizišką vaizdo poetiką. Atrodytų – ta pati fotokmeros akis, o regos kampas vis kitas. Kiekvienoje fotografijoje vis kita šviesa, kita dinamika, prasmės, todėl nepaprastai džiugina kiekvienas naujas fotomenininko albumas.
Fotoalbumo viršelis. / „Eglės“ leidyklos nuotr.
Jau A. Stanevičiaus fotografijų albumo „Abipus tūkstantmečių slenksčio“ / „On Both Sides of the Millennium Threshold“ pavadinimas apibūdina tyrinėjimo lauką – slenksčio laiką, XX a. ir XXI a. ir tūkstantmečių sankirtą. „Mes plačiai išsižergėme“, – juokavo autorius, vaizdu bandydamas dekoduoti vieno ir kito amžių ir tūkstantmečių atspirties taškus, svarbiausius įvykius ir net jų inscenizacijas. Rasime čia iškilius Klaipėdą lankiusius žmones, merus, politikus, verslininkus, įvairių konferencijų momentus, menininkus, net vaiko gimimą. Akivaizdu, pirmiausia A. Stanevičius – metraštininkas. Be abejonės, baltasis. Kiekvienas kadras pulsuoja meile, kurią fotografas sąmoningai inspiruoja. Nuotraukose jaučiamas stiprus abipusis fotografo ir fotografuojamojo ryšys.
Iš nuotraukų aišku, kad Klaipėda – didžioji albumo autoriaus šeima.
Visus mes čia rasime, visą Klaipėdą. Kartais atrodo, kad tų nuotraukų gal net kiek per tanku, antra vertus – toks ir būna šeimyninis albumas. O juk iš nuotraukų aišku, kad Klaipėda – didžioji A. Stanevičiaus šeima. Vis dėlto įsimintiniausios nuotraukos – iš XX a. vidurio, o tėvo nuotrauka, puošianti ir albumo viršelį, išskirtinė. Darbų ir gyvenimo nuvargintas ir užgrūdintas veidas su tankiu raukšlių dantiraščiu – viso gyvenimo poezija, su visomis prasmėmis, atvirumu ir paslaptimis. Santūrumas ir išmintis, valia ir susitaikymas tame veide, gyvenimas, sustabdytas pilniausią jo akimirką. Dabar tokių veidų beveik nėra. Nebeuždirbame. Prisišvirkščiame ko nors, abejingumu, goduliu ar dar kuo sudarkome, prarasdami egzistenciškos tvirtybės garantą. Autoportretas (psl. 18), sesuo Regina (psl. 19) irgi spinduliuoja nesumeluotą pasitikėjimą žeme, jos teikiama ramybe ir vaisiais. Sūnus, dukterys, fiksuoti XX a. jau besiritant į pabaigą, jau kitokie, kitokia nuotraukose sumodeliuota tikrovė. Rugiai, kapai, atlaidai – viskas A. Stanevičiui įdomu ir visur jo pilna. Storas albumas, talpinantis visų istorijas, natūraliai susipinančius santykius, pasirinkimus, formuojantis miesto geštaltą – bendrą nedalomą visumą, regimą su meile pasakojančio fotomenininko. Net ne fotografo, o tiesiog – menininko, gyvenimą, jo įvairovę ir žodžiu, ir vaizdu gaudančio ir dovanojančio.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Sujungė ypatinga šventė
Žemaitijos ir Klaipėdos krašto paribyje esančiuose Doviluose etnokultūros centro darbuotojai puoselėja abiejų kultūrų palikimą. Taip minint evangelikų liuteronų šventę „Amžinybės sekmadienis“ prisimintos ir ikikrik&scaro...
-
Europinė premjera: Toto Cutugno ir grupės „L’italiano“ šou Palangoje ir Vilniuje!1
Pirmą kartą Lietuvoje įvyks europinė muzikinio šou iš Italijos premjera: oficialus Toto Cutugno pagerbimo reginys, lydimas italų muzikinės grupės „L’italiano“. ...
-
Kameriniame koncerte salės „Jūra“ scenoje pristatytos talentingų kompozitorių moterų sukurtos dainos
Antrajame Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) kamerinių koncertų ciklo vakare „Moterų dainos“ skambėjo įvairių epochų kompozitorių moterų sukurti kūriniai, atliekami KVMT choro dainininkių. Šis koncertų ciklas ypatinga...
-
Užgeso rašytojas ir skulptorius J. Šikšnelis1
Klaipėdą pasiekė liūdna žinia apie netikėtą rašytojo, skulptoriaus ir buvusio Klaipėdos I. Simonaitytės bibliotekos vadovo Juozo Šikšnelio mirtį. Gruodžio pradžioje jis planavo pristatyti klaipėdiečiams savo naujausią roman...
-
Naujas muzikinis projektas „Dovanota“ pristato pirmąjį savo kūrinį „Viena daina“1
„Dovanota“ – naujas projektas, įkvėptas sintezatorių skambesių bei šokių muzikos ir disco energijos. Jį įkūrė du Lietuvos naktinio gyvenimo scenos entuziastai: Ramūnas Tamošauskas (UraganiuS) ir Žilvinas Juodis (DJ Bl...
-
Baleto „Legenda“ scenografė S. Šimkūnaitė: norėčiau, kad žiūrovas pajustų laiko tėkmę1
„Tai bus mano pirmas darbas naujoje Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro salės „Jūra“ scenoje, pirma šokio spektaklio premjera teatre. Man tai be galo svarbus įvykis, kurio laukiu“, – sakė Antano Jasenkos baletui &bd...
-
Etnokultūros puoselėtojams – premija: jūs esate tokie vieninteliai Lietuvoje
Daugiau nei 30-metį gyvuojantis Klaipėdos etnokultūros centras (KEC) šiemet apdovanotas Kultūros ministerijos Kultūros centrų premija už pastarųjų penkerių metų aktyvią veiklą. Tad šiandien, lapkričio 16-ąją, klaipėdiečiai buvo ...
-
Įsikūnijimas – tarsi į paveikslą
Kokie šamaniški dalykai vykdavo užkulisiuose, kiek žingsnių per repeticiją nueidavo aktoriai ir kaip vyko įsikūnijimas į Baroko amžiuje kūrusio dailininko paveikslus – apie tai ir kita buvo galima sužinoti Klaipėdos dramos teatro...
-
Klaipėdos pilies teatras kviečia į premjerą
Klaipėdos pilies teatras kviečia į pirmąją 39-ojo kūrybinės veiklos sezono premjerą – Keren Klimovsky komediją „Jūs užstojate man vandenyną“. ...
-
Klaipėdos kamerinis orkestras – nauja Italijos publikos žvaigždė
Italija – baroko gimtinė, tad nieko keisto, kad į šią šalį sugrįžta violončelininko Mindaugo Bačkaus vadovaujamas Klaipėdos kamerinis orkestras, ne kartą muzikos gerbėjų įvardintas kaip baroko muzikos stiliaus geriausias atlik...