Melagiena, kad į beginklius žmones šaudė ne sovietai, o neva Vytauto Landsbergio pasiųsti snaiperiai, pradėta kurti dar maždaug per aukų laidotuves, pasakojama LNK reportaže.
Tyrimai parodė, kad melas internete plinta greičiau ir juo patikima vis labiau. Dezinformacija, su kuria susiduriame, yra suorganizuojama tyčia, kodėl žmonės tiki melu, o ne mokslu? Apie tai pokalbis su Vilniaus universiteto psichologijos dėstytoju Kęstučiu Dragūnevičiumi.
Per praėjusius metus Lietuvai nedraugiškos valstybės aktyviai vykdė priešišką informacinę veiklą, o jos intensyvumas išaugo net 32 proc., teigia informacinės aplinkos stebėseną atliekantys Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai.
Praėjus dviem mėnesiams nuo Rusijos pradėto karo Ukrainoje pradžios, platforma „Telegram“ ir toliau išlieka vienu iš pagrindinių dezinformacijos sklaidos šaltinių, teigia Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentas.
Leidinys „The New York Times“ antradienį paskelbė, kad jo redakcija traukiasi iš Rusijos dėl naujo teisės akto, numatančio įkalinimo bausmes už „melagienų“ apie rusų kariuomenę skleidimą.
Nors po Rusijos pradėtos karinės invazijos į Ukrainą dezinformacijos apie Lietuvą pastebima mažiau, vis dėlto fiksuojamos naujos sklindančių melagienų tendencijos, teigia Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentas. Departamentas įspėja, kad kone didžiausiu dezinformacijos lizdu tapo platforma „Telegram“.
Feisbuke plinta šiurpinanti istorija apie po skiepo nuo COVID-19 mirusį vaiką. Specialistai šį gandą neigia pabrėždami, kad tokio pobūdžio visuomenę gąsdinančios melagienos – ne pirmas atvejis.