Daugiau nei 500 operacijų – tiek chirurginių intervencijų Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL) iki šiol atlikta talkinant robotui. Šiuolaikinės technologijos leidžia operuoti atliekant tikslesnius pjūvius.

Kovo mėnesį sukanka 45 metai nuo Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) veiklos pradžios. Šiandien – tai viena iš stipriausių, progresyviausių Lietuvos gydymo įstaigų, pirmoji ne tik šalyje, bet ir visose Baltijos valstybėse pradėjusi taikyti robotinę chirurgiją, kitas medicinos naujoves.

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL) jau kelias savaites nefiksuojama COVID-19 užsikrėtusių darbuotojų. O ir nuo šios ligos čia gydomų pacientų sumažėjo beveik perpus. Tačiau, anot ligoninės vadovo Vinso Janušonio, džiūgauti dėl to dar būtų per anksti.

Klaipėdos universitetinė ligoninė (KUL), viena iš didžiųjų ir moderniųjų Lietuvos gydymo įstaigų, gali didžiuotis ne tik puikia materialine baze, leidžiančia atlikti pačias sudėtingiausias operacijas, bet ir aukščiausio lygio profesionalais. Ligoninėje dirbamas intensyvus mokslinis darbas, organizuojamos respublikinės ir tarptautinės konferencijos, darbuotojų moksliniai straipsniai publikuojami prestižiškiausiuose moksliniuose leidiniuose. Beveik kasmet apginamos mokslų daktaro disertacijos. Šiemet medikų gretose – dar vienas mokslų daktaras. Ligoninės bendruomenė nuoširdžiai sveikina ir didžiuojasi Pilvo ir robotinės chirurgijos skyriaus vedėju Vitalijumi Eismontu, kuris neseniai eksternu apgynė medicinos mokslų daktaro disertaciją. Šiuo metu KUL medikų gretose – net 31 medicinos mokslų daktaras ar habilituotas daktaras. Tarp jų 4 profesoriai ir 4 docentai. Naujų medicinos mokslų daktarų patirtis Klaipėdos universitetinėje ligoninėje liudija faktą, kad įrodomosios medicinos pagrindas – mokslas, integruojantis naujas žinias ir naujas technologijas.